Straumhvörf ķ raforkugeiranum

Mikill vöxtur hefur veriš ķ nżt­ingu į vind- og sól­ar­orku sķš­ustu įrin. Nś er liš­inn u.ž.b. įra­tugur sķšan sį sem žetta skrif­ar byrj­aši aš sjį tęki­fęri ķ žess­um teg­undum raf­orku­fram­leišslu. Žį virt­ist sem bjart­ast vęri fram­undan ķ nżt­ingu sólar­orku, enda voru mjög góš­ar horf­ur į hratt lękk­andi kostn­aši žar. Reynd­in varš žó sś aš žaš var ekki sķš­ur vind­orkan sem varš sķ­fellt hag­kvęm­ari. Enda hefur tölu­vert meira veriš fjįr­fest ķ vind­orku en sól­ar­orku, sbr. graf­iš hér aš nešan.

Global-wind-and-solar-over-1000-MW_1000GW_Chart-June-2018-1Eins og sjį mį į žessu sślu­rit­i nįši sam­an­lagt upp­sett afl ķ sólar- og vind­orku nż­veriš yfir 1000 GW (milljón MW). Til sam­an­buršar mį hafa ķ huga aš upp­sett afl allra virkj­ana į Ķslandi ķ dag er tęp­lega 3 GW (um 2.800 MW). Allt upp­sett afl į Ķslandi sam­svar­ar žvķ aš vera svip­aš og 0,3% af upp­settu afli ķ vind- og sóla­orku.

Ķ dag er raforku­fram­leišsla nżrra og nż­legra vind­myllu­garša vķša orš­in ódżr­ari en allra ann­arra teg­unda nżrra raf­orku­vera. Umrędd lękk­un į kostn­aši ķ vind­orku, įsamt svip­ašri žró­un ķ sólar­orku­geir­anum, gęti valdiš straum­hvörfum ķ raf­orku­fram­leišslu heims­ins. Fyrir­tęki sem sér­hęfa sig ķ aš fylgj­ast meš žró­un­inni ķ orku­geir­an­um spį žvķ sum aš į nęstu žrem­ur įra­tug­um muni hlut­fall end­ur­nżjan­legrar orku ķ raf­orku­fram­leišslu heims­ins fara śr nś­ver­andi tęp­lega 25% ķ nęstum žvķ 65%! Sbr. grafiš hér aš nešan.

World-Power-Mix_1970-2050_BNEF-2018

Įętlaš er aš žess mikla aukning ķ fram­leišslu raf­orku meš endur­nżjan­legum hętti verši fyrst og fremst vegna nżrra vind- og sólar­orku­vera. Og žó svo įvallt beri aš taka svona tölum meš fyrir­vara, viršist lķklegt aš stór hluti af nżju raf­orku­fram­boši héšan ķ frį muni koma frį nżj­um vind­myllu­göršum. Žessi žróun mun ekki ašeins breyta raf­orku­geir­anum I lönd­um sem enn­žį eru mjög hįš kol­um og kjarn­orku, held­ur einn­ig hafa įhrif hér į Ķslandi. Ķ fram­tķš­inni mun t.d. stór­išjan ķ vax­andi męli njóta ódżrrar vind­orku og vatns­afliš ķ aukn­um męli verša ķ hlut­verki jöfn­unar. Žessi žró­un er nś žegar t.d. kom­in į góšan skriš ķ Skandi­navķu og skyn­sam­legt aš ķslenski raf­orku­geir­inn fari aš bśa sig undir žessa žróun.


Statoil oršiš Jafnašarnoršur

Heimurinn er aš breytast og lķka Stat­oil. Sagši stjórnar­for­mašur Stat­oil ķ mars s.l. žegar hann tilkynnti aš senn fengi žetta stęrsta fyrir­tęki Noršur­land­anna nżtt nafnSumir héldu jafnvel aš um snemm­boriš aprķl­gabb vęri aš ręša. Hér er fjallaš um žessa óvęntu nafna­breyt­ingu og nżjar įherslur fyrir­tękis­ins um aš stór­auka fjįr­fest­ingar ķ endur­nżjan­legri orku.

Statoil-becomes-Equinor_Eldar- Saetre_May-15-2018Jį - žaš kom mörgum į óvart žegar norski olķu­ris­inn Stat­oil til­kynnti aš fyrir­tękiš myndi brįtt breyta um nafn og taka upp nafniš Equinor. Nżja nafniš tók form­lega gildi meš sam­žykkt ašal­fundar Stat­oil um mišjan maķ s.l. og žar meš hętti nafn fyrir­tękis­ins aš endur­spegla olķu og rķkis­eign. Aš sögn ljśf­ling­anna hjį Stat­oil vķsar nżja nafn­iš annars vegar til jöfn­ušar (equi) og hins vegar til Noregs (nor) og er af žeirra hįlfu sagt aš žetta nżja nafn end­ur­spegli vel bęši arf­leifš og fram­tķšar­įherslur fyrir­tękisins. Žarna var žó aug­ljós­lega ekki farin jafn žjóš­leg leiš viš nafna­breyt­ing­una eins og žegar nafni danska orkufyrirtękisins Dong Energi var nżlega breytt ķ Ųrsted.

Mögu­lega mętti žżša nżja nafniš Equinor sem Jafn­ašar­noršur? Um ašdraganda nafna­breyt­ingar­innar er žaš aš segja aš undan­farin įr hefur Stat­oil m.a. veriš aš hasla sér völl ķ beisl­un vind­orku į hafi śti. Fyrir­tękiš į nś žegar žrjį stóra vind­myllu­garša viš strendur Bret­lands og er meš fleiri ķ undir­bśningi.

Hywind-Scotland-Statoil-Equinor-illustrationEinn af žess­um vind­myllu­göršum er Hywind, um 30 km utan viš bęinn Peter­head ķ Skot­landi. Hywind hefur žį miklu sér­stöšu aš žar eru risa­vaxnar vind­myllurnar ekki festar ķ hafs­botn­inn, heldur eru žęr fljót­andi og liggja fyrir akkerum! Žetta er mikiš frum­kvöšla­verk­efni og žaš er ekki sķst žessi śt­fęrsla į orku­fram­leišslu sem Statoil - og nś Equinor - hyggst vešja į ķ fram­tķš­inni. Auk žess auš­vitaš aš halda įfram aš vinna olķu og gas handa okkur aš brenna.

Ennžį er žaš nęr eingöngu vind­orkan śti ķ sjó sem Equi­nor sinnir auk gömlu kjarna­starf­sem­innar. Nżlega byrjaši fyirt­ękiš žó aš höndla meš raf­orku, ž.e. kaup­a og selja raf­magn į norręnum raf­orku­markaši. Įhuga­vert verš­ur aš sjį hvernig sś starfsemi Equi­nor mun žró­ast. Į kom­andi įrum og įra­tug­um er svo fyrir­hugaš aš Equi­nor stór­auki fjįr­fest­ingar ķ marg­vķs­legri endur­nżjan­legri orku.

Equinor-oil-Rétt er aš taka fram aš olķu- og gas­vinnslan er įfram algert hryggjar­stykki ķ starf­semi Equ­inor og allt annaš nįnast smį­atriši ķ rekstrin­um. Og žaš eru held­ur engar grund­vallar­breyt­ingar aš verša ķ eign­ar­haldi fyrir­tęk­is­ins, žar sem norska rķk­iš er meš sterk­an meiri­hluta (2/3). Žaš er žvķ kannski ekki aš undra aš sum­um žyki nafna­breyt­ingin óžarfi og jafn­vel furšu­leg. Ein­hver sagši nżja nafniš sęma betur ęvintżra­hesti ķ Game of Thrones frem­ur en žessu mikil­vęga og gamal­gróna fyrirtęki ķ norsku efna­hags­lķfi.

Statoil-Equinor-April-fools-day-2018Žess mį ķ lokin geta aš kostnašur vegna nafna­breyt­ing­ar­innar er sagš­ur hafa num­iš sem sam­svarar um žremur milljörš­um ķsl­enskra króna. Kannski mį segja aš žetta séu algerir smį­aurar ķ veltu Equi­nor, žvķ til saman­buršar voru heildar­tekjur fyrir­tękis­ins fyrsta įrs­fjórš­ung­inn meš nżja nafniš, um 18 milljaršar USD eša sem nemur um 1.900 milljörš­um ķsl­enskra króna. Žriggja mįn­aša tekj­ur Equi­nor eru sem sagt meira en tvö­faldar įrs­tekjur ķsl­enska rķkisins!


Vindorkan oršin hagkvęmust

Fyrirtęki sem nota mikiš rafmagn leggja ešli­lega mik­iš upp śr žvķ aš leita eftir ódżr­ustu raf­ork­unni. Um leiš skipt­ir žaš žau miklu ef unnt er aš tryggja aš raf­magns­veršiš rjśki ekki skyndi­lega upp. Žess vegna hafa slķk fyrir­tęki löng­um sóst eftir lang­tķma­samn­ing­um meš föstu orku­verši eša aš verš­iš sé tengt žeirra eigin afurša­verši. Žann­ig draga žau mjög śr įhęttu sinni. En nś eru aš verša athygl­is­verš­ar breyt­ing­ar ķ žess hįttar viš­skipt­um, žar sem vind­orkan er aš leysa vatns­afliš af hólmi sem hag­kvęm­asti kost­ur­inn fyrir stóra raf­orku­notendur.

Frį vatnsafli til vindorku

Sögulega hafa samn­ingar af žessu tagi, ž.e. um hag­stętt raf­orku­verš til langs tķma, eink­um ver­iš viš fyrir­tęki sem reka stór­ar vatns­afls­virkj­an­ir. Slķk­ar virkj­an­ir hafa boš­iš upp į žaš aš selja raf­orku į hvaš lęgstu verši og žaš til langs tķma. Ķ dag er staš­an aftur į móti vķša orš­in sś aš vatns­afls­fyrir­tęki sjį sér frem­ur hag ķ žvķ aš selja fram­leišslu sķna inn į almennan markaš. Žess ķ staš eru žaš vind­orku­fyrir­tęki sem nś bjóša oft hag­kvęm­ustu samn­ing­ana fyr­ir stór­not­end­ur. Žetta er alger­lega nżr raun­veru­leiki og mun vafa­lķtiš hafa veru­leg įhrif į raf­orku­viš­skipti vķša um heim į kom­andi įrum.

Norręn fyrirtęki ķ fararbroddi 

Žaš eru sem sagt nżir vind­myllu­garš­ar sem nś bjóša hag­kvęm­ustu lang­tķma­samn­ing­ana ķ raf­orku­viš­skipt­um. Žetta į eink­um viš ķ Evrópu en žekk­ist žó vķš­ar um heim­inn. Žarna hafa norręn orku­fyrir­tęki veriš braut­ryšj­end­ur og einn­ig hafa svona samn­ing­ar oršiš algeng­ari ķ lönd­um eins og Bret­landi og Banda­rķkj­un­um.

Lengsti vindorkusamningurinn til žessa er til 29 įra

Bestu norręnu dęmin um svona lang­tķma­samn­inga vind­orku­fyrir­tękja og stór­not­enda um raf­orku­viš­skipti er raf­orku­sala til įl­fyrir­tękja ķ Noregi. Žar hafa bęši Alcoa og Norsk Hydro veriš aš gera samn­inga um kaup į miklu orku­magni frį vind­myllu­görš­um ķ Noregi og Svķžjóš. Nżjasti samn­ing­ur­inn af žessu tagi er jafn­framt sį sem var aš slį met ķ gildis­tķma. Žar samdi Norsk Hydro um kaup į nįlęgt 800 GWst įr­lega frį 235 MW vind­myllu­garši ķ Svķ­žjóš.

Norsk-Hydro-aluminum-smelter-norwayŽaš er til marks um umfang žessa samn­ings aš hann sam­svar­ar um 75% af allri raf­orku­notkun jįrn­blendi­verk­smišju Elkem į Grund­ar­tanga. Og žessi nżjasti stóri vind­orku­samn­ing­ur ķ Skandinavķu er vel aš merkja ķ takti viš żmsa ašra svip­aša samn­inga sem gerš­ir hafa ver­iš und­an­far­in misseri, nema hvaš samn­ings­tķm­inn žarna er óvenju lang­ur eša 29 įr. Tal­iš er aš žetta sé lengsti samn­ing­ur um kaup į vind­orku sem gerš­ur hef­ur ver­iš ķ heim­inum til žessa.

Žróunin į Ķslandi kann aš verša svipuš

Žessi langi samn­ings­tķmi er mjög tįknręnn fyrir žaš aš tękn­in ķ vind­ork­unni er ekki aš­eins aš verša sķ­fellt betri og ódżr­ari, held­ur eru vind­myll­urnar lķka aš verša ein­fald­ari ķ viš­haldi. Nś eru vindmyllugaršar sem sagt įlitnir bęši hagkvęmir og lķtt įhęttusamir ķ rekstri.

Til aš unnt sé aš nżta ódżra vind­orku ķ mikl­um męli žurfa aš vera fyr­ir hendi raf­orku­ver sem geta jafn­aš śt fram­leišslu­sveiflur vind­myllu­garša. Ķ sum­um lönd­um eru žaš eink­um gas­orku­ver sem eru ķ žvķ hlut­verki, en ķ Nor­egi og Svķ­žjóš eru žaš stóru vatns­afls­fyrir­tękin sem sjį sér hag ķ žvķ aš sinna žess­um hluta raf­orku­mark­aš­ar­ins.

Noway-wind-power-winterMeš svipušum hętti og hjį norręnu fręnd­um okkar er lķk­legt aš stóra ķsl­enska vatns­afls­fyrir­tękiš, Lands­virkjun, sjįi hag ķ svona viš­skipt­um. Žaš gęti bęši gerst meš žvķ aš fyrir­tękiš reisi sķna eigin vind­myllu­garša og komi aš samn­ing­um viš önn­ur fyrir­tęki um vindorku­viš­skipti og/eša verši ķ hlut­verki var­afls. Žarna eru żmsir įhuga­veršir mögu­leikar.

Vegna ein­angrun­ar ķsl­enska raf­orku­mark­aš­ar­ins er senni­legt aš hér verši žró­un­in ekki alveg meš sama hętti og ķ Skandķ­navķu. En žaš er nęsta vķst aš lękk­andi kostn­aš­ur vind­ork­unnar muni óhjį­kvęmi­lega hafa įhrif į orku­mark­aš­inn hér, rétt eins og annars stašar.

Höfundur starfar sem rįšgjafi į sviši orkumįla og vinnur m.a. aš vindorkuverkefnum ķ samstarfi viš evrópskt orkufyrirtęki.


Lögmįl Ųrsteds

Gömlu norręnu olķufyrirtękin eru skyndilega horfin. Aš vķsu ekki rekstur žeirra, heldur nöfnin. Fyrir­tękiš Stat­oil er ekki lengur til. Žvķ nafni žessa norska olķu­risa var nż­ve­riš breytt og heitir žetta tķunda stęrsta olķu- og jarš­gas­fyrir­tęki heimsins į hluta­bréfa­mark­ašiEquinor.

Hitt rótgróna norręna olķufyrir­tękiš, sem nś hefur skipt um nafn, er danska Dong Energi. Hér veršur staldraš viš vend­ing­ar Dong, sem nś hyggst al­far­iš kvešja skķt­ugu kol­vetn­is­ork­una og ein­beita sér aš gręnni fram­tķš į alžjóš­leg­um mark­aši. Undir nżju peru­dönsku nafni; Ųrsted!

Kolsvarta DONG

Danir fóru ašra leiš en Norš­menn žegar olķu­ęvin­tżriš byrjaši ķ Noršur­sjó fyrir nęst­um hįlfri öld. Ķ staš žess aš rķkis­fyrir­tęki yrši leiš­andi ķ dönsku vinnsl­unni, lķkt og Statoil varš ķ Noregi, var žaš einka­fyrir­tękiš A.P. Mųller – Męrsk sem žar varš leiš­andi. Engu aš sķšur vildi danska rķk­iš lķka stśssa ķ vinnslu į svarta gull­inu og fór sį rekstur fram und­ir merkj­um Dansk olie og naturgas; sķšar kennt viš skamm­stöf­un­ina Dong (sem mun reynd­ar eiga aš skrifa meš hį­stöfum; DONG).

Norska Statoil varš miklu stęrra olķufyrirtęki en danska Dong og var svo skrįš į hluta­bréfa­markaš, mešan Dong var įfram hefš­bundnara rķkis­fyrir­tęki. Żmis­legt fleira hefur ver­iš ólķkt meš žess­um norręnu fyrir­tękj­um og žį m.a. žaš aš Dong var og er um­svifa­mikiš ķ raf­orku­fram­leišslu. Žar er fyrir­tękiš ķ yfir­burša­stöšu į danska raf­orku­mark­ašnum. Lengst af var mest­öll raf­orka Dong fram­leidd ķ fjölda kola­orku­vera og žvķ mį segja aš öll kjarna­starf­semi fyrir­tękis­ins hafi byggst į kol­svörtum kol­vetnis­bruna.

Danir virkja vindinn

Ķ kjölfar olķukreppunnar į 8. įratugnum fóru Danir aš leita leiša til aš verša sjįlf­bęr­ari um orku. Žaš er žį sem danska fyrir­tękiš Vestas byrjar aš hanna og žróa lilar vind­myllur. Og žar liggja ręt­ur žess aš ķ dag er Vestas einn stęrsti vind­myllu­fram­leiš­andi heimsins.

LM-Wind-Power-1Annaš dęmi um hugvit og verk­tękni Dana ķ vind­ork­unni er fyrir­tękiš LM Wind Power (įšur LM Glas­fiber). Žar žró­ašist fram­leišsl­an frį bįt­um og skśt­um yfir ķ vind­myllu­spaša og ķ dag er LM Wind Power ķ farar­broddi ķ fram­leišslu stęrstu vind­myllu­spaš­anna. Fyrir­tękiš var selt til vind­orku­arms risa­fyrir­tękis­ins General Electric įriš 2017.

Frį olķu og kolum yfir ķ vindorku

Eftir žvķ sem vindorkutęknin žró­aš­ist tók orku­fyrir­tękiš Dong aš setja upp vind­myllur ķ Dan­mörku og smįm sam­an vann vind­orkan į sem um­tals­veršur hluti raf­orku­fram­leišslu Dong. Um 1990 reisti fyrir­tękiš fyrsta vind­myllu­garš heims śti ķ sjó, viš strönd dönsku eyjar­inn­ar Lolland. Žar var afl hverrar vind­myllu 0,45 MW, sem er t.d. helm­ingi minna en vind­myllur Lands­virkj­unar sem standa į Hafinu ofan viš Bśrfell. Žaš er ekki fyrr į sķš­ustu tveim­ur įra­tug­um sem byrjaš er aš fram­leiša žaš sem kalla mį stór­ar nś­tķma­leg­ar vind­myllur, žar sem afl hverrar myllu er nokk­ur mega­vött (MW).

Dong varš sem sagt frum­kvöšull ķ aš nżta vind­ork­una śti ķ sjó og ķ dag ein­beitir Ųrsted sér aš slķk­um stór­um vind­myllu­göršum. Žaš er nś stęrsta fyrir­tęki heims ķ žeim bransa og ętl­ar héš­an ķ frį al­far­iš aš ein­beita sér aš endur­nżjan­legri orku. Mešal nś­ver­andi verk­efna fyrir­tęk­is­ins er s.k. Hornsea Wind verkefni į grynn­ing­un­um utan viš Jór­vķk­ur­skķri į Eng­landi. Full­byggš­ur į žessi risa­vaxni vind­myllu­garšur aš verša allt aš 6.000 MW. Dong, ž.e. Ųrsted, er žó vel aš merkja enn meš mörg kola­orku­ver ķ rekstri og ekki rįš­gert žeim öllu­m verši lokaš. Žess ķ staš stend­ur til aš um­breyta žeim ķ lif­massa­orkuver.

Ķslandsvinurinn Jim Ratcliffe kaupir dönsku rķkis­olķuna

Olķuveršlękkunin sem varš ķ kjölfar efnahags­žreng­ing­anna 2008 kom mjög illa viš rķkis­fyrir­tękiš Dong Energi. Upp śr žvķ įkvaš danska rķkis­stjórn­in aš selja hluta félags­ins og skrį žaš į hluta­bréfa­markaš. Žetta geršist meš sölu į um fimmt­ungs­hlut ķ Dong til banda­rķska fjįr­fest­inga­bank­ans Gold­man Sachs įriš 2013 og skrįn­ingu fél­ags­ins į mark­aš ķ framhaldi žeirr­ar sölu. Žessi viš­skipti viš Gold­man Sachs voru um­deild og ekki sķšur hvern­ig sumir stjórn­endur Dong högn­ušust hressi­lega į söl­unni. En žaš er önnur saga.

Ķ kjölfar žessara višskipta meš rķkis­fyrir­tękiš Dong var svo stigiš žaš grund­vallar­skref aš selja alla olķu- og gas­vinnslu fyrir­tękisins. Og sį sem keypti her­leg­heitin var enginn annar en Jim Rat­cliffe, ž.e. fyrir­tęki hans Ineos. Sį hinn sami og hefur veriš stór­tękur ķ jarša­kaupum austur į landi, en Ratcliffe mun nś vera rķk­asti ein­stakl­ingur į Bret­landi.

Alžjóšlega vindorkufyrirtękiš Ųrsted

Nżjasta vendingin hjį DONG var aš fylgja įherslu­breyt­ingu sinni eftir meš žvķ aš breyta nafni fyrir­tęk­is­ins og taka upp hiš žjįla (sic) nafn Ųrsted. Kannski mį žó segja aš Ųrsted sé skemmti­legra og efnis­meira nafn en hiš ósjarm­er­andi nżja nafn Stat­oil; Equinor.

Hans-Christian-Oersted-drawingNżja nafniš vķsar til danska vķsinda­manns­ins Hans Christian Ųrsted. Margir Ķslend­ingar kann­ast sjįlf­sagt viš žaš nafn śr ferš­um sķn­um til Kóngs­ins Köben, žar sem viš höf­um bęši H.C. Ųrstedsvej og Ųrsteds­parken! Utan Dan­merkur er Ųrsted žó senni­legar žekkt­ast­ur fyrir lög­mįl sitt um hvern­ig segul­sviš mynd­ast um­hverfis raf­magns­leišara.

Og nś er Ųrsted sem sagt heišrašur meš žvķ aš stęrsta orku­fyrir­tęki Dan­merkur tekur upp nafn hans. Afkom­end­ur gamla H.C. Ųrsted eru reynd­ar lķtt hrifn­ir af žvķ aš fyrir­tęki śti ķ bę taki nafn žeirra žann­ig trausta­taki. En hvaš sem žvķ lķš­ur, žį mega Dan­ir eiga žaš aš žeir standa mjög fram­ar­lega ķ marg­vķs­legri tękni og žekk­ingu og žaš veršur spenn­andi aš fylgj­ast meš hvern­ig Ųrsted mun žróast og dafna.


Rķs rįndżr virkjun ķ noršri?

Įhuga­vert er aš skoša saman­burš į kostn­aši ķsl­enskra virkj­ana. Žį sést aš kostn­aš­ur­inn žar er mjög mis­mun­andi. T.a.m. er fyrir­hug­uš Hval­įr­virkj­un į Strönd­um ķ žessu sam­hengi ansiš dżr virkj­un. Samt er mik­ill įhugi į aš reisa virkj­un­ina. Sį vilji viršist end­ur­spegl­a įkvešna óhag­kvęmni ķ rekstri ķsl­enska virkjana­kerfisins.

Kostnašarsamanburšur virkjana

Žegar fjallaš er um kostnaš nżrra virkj­ana į Ķsl­andi er nęr­tęk­ast aš miša viš töl­ur sem sett­ar voru fram ķ skżrslu sem unn­in var fyrir Sam­orku fyr­ir um tveim­ur įr­um og er birt į vef sam­tak­anna. Ķ skżrsl­unni er kostn­aš­in­um dreift į fram­leidda raf­orku į lķft­ķma virkj­un­ar­inn­ar og žį fęst kostn­aš­ur į hverja fram­leidda orku­ein­ingu (oft mi­šaš viš eina MWst eša eina kWst). Į ensku er ķ žessu sam­bandi talaš um level­ized cost of energy; LCOE. Žetta er aš vķsu ekki galla­laus aš­ferš. En er engu aš sķšur al­žekkt og al­mennt viš­ur­kennd sem nokk­uš skyn­sam­leg leiš til aš bera sam­an fjįr­hags­lega hag­kvęmni ólķkra virkjun­ar­kosta.

Hvalįrvirkjun er nokkuš dżr virkjunar­kostur

Samkvęmt įšur­nefndri skżrslu, sem unn­in var fyrir Sam­orku, er LCOE vegna Hval­įr­virkj­un­ar 49,70 USD/MWst. Til sam­an­burš­ar mį nefna aš skv. sömu skżrslu er LCOE vegna hinn­ar nżju Žeista­reykja­virkj­un­ar 28,90 USD/MWst og LCOE vegna fyrir­hug­ašrar Hvamms­virkj­un­ar ķ nešri hluta Žjórs­įr er 38,80 USD/MWst. Og LCOE vegna mögu­legrar jarš­varma­virkj­un­ar ķ Eld­vörp­um er sagš­ur vera 44,80 USD/MWst. Hval­įr­virkj­un er žvķ nokk­uš dżr virkj­un­ar­kost­ur. Žar aš auki yrši afar kostn­aš­ar­samt aš tengja virkj­un­ina viš flutn­ings­kerfi Lands­nets. Žegar/ ef žaš er tek­iš meš ķ reikn­ing­inn myndi sam­an­burš­ur­inn gera Hval­įr­virkjun enn­žį dżrari.

Hvalįrvirkjun miklu dżrari en almennt raforkuverš

Ķ tilvitnašri skżrslu er višmišunar­gengi USD sem nem­ur 125 ķsl­ensk­um krón­um (ISK). Ķ dag er geng­iš nęr 110 ISK. Slķk­ar geng­is­sveifl­ur hafa ekki stór­felld įhrif į sam­an­burš virkj­un­ar­kostanna. Žess mį geta aš Hval­įr­virkj­un hef­ur ekki ver­iš kynnt sem raf­orku­kost­ur fyrir stór­išju. Žess vegna virš­ist mega ganga śt frį žvķ aš raf­orku­sal­an frį virkj­un­inni verši fyrst og fremst til almennra not­enda og t.a.m. mögu­lega einn­ig til smęrri stór­not­enda eins og gagna­vera. Ķ reynd er žó ork­an frį Hval­įr­virkj­un ekki eyrna­merkt ein­stök­um teg­und­um raf­orku­not­enda.

Almennt heildsölu­verš į raf­magni į lišnu įri (2017) var aš meš­al­tali nį­lęgt 4,5 ISK/kWst sem jafn­gildir 4.500 ISK/MWst. Meš­al­gengi USD og ISK įriš 2017 var 106,78 og žvķ var almennt raf­orku­verš hér įriš 2017 um 42 USD/MWst aš mešaltali. Žetta verš er nokk­uš fjarri LCOE upp į 49,70 sem reikn­aš hefur ver­iš śt vegna Hval­įr­virkj­un­ar (auk žess sem tengi­kostn­aš­ur viš flutn­ings­mann­virkin eru ekki inni­fal­inn ķ žeirri tölu). Sam­kvęmt žessu er Hval­įr­virkj­un­ tölu­vert dżr­ari en al­mennt raf­orku­verš hér rétt­lętir.

HS Orka veit hvar hagkvęmni Hvalįrvirkjunar liggur

Af framangreindu ętti aš vera aug­ljóst aš Hval­įr­virkj­un er dżr virkj­un­ar­kost­ur. Og miš­aš viš al­mennt raf­orku­verš geng­ur virkj­un­in ekki upp fjįr­hags­lega. En veru­leik­inn er ekki alveg svona ein­fald­ur. Fyrir­tęk­iš sem į meiri­hlut­ann ķ žessu virkj­un­ar­verk­efni, HS Orka, sér ber­sżni­lega ein­hverja hag­kvęmni ķ virkj­un­inni. Viš vit­um ekki nį­kvęm­lega hvaša śt­reikn­ing­ar eša įętl­an­ir liggja žar aš baki og verš­um žvķ aš reyna aš geta okk­ur til žess.

Liggur hagkvęmni Hvalįrvirkjunar ķ dżru topp­afli frį Lands­virkjun?

Höfundur veit ekki fyrir vķst af hverju HS Orka sér hag­kvęmni viš Hval­įr­virkj­un. Aft­ur į móti mį vekja athygli į žvķ aš žau sem standa aš sam­starfs­hópn­um Jarš­strengir hafa fęrt rök fyrir žvķ aš HS Orku sé mik­il­vęgt aš rįša yfir nżrri nokk­uš stórri vatns­afls­virkj­un til aš geta upp­fyllt alla raf­orku­sölu­samn­inga sķna. Eša ella kaupa dżrt topp­afl af Lands­virkjun.

Samkvęmt skrifum Jarš­strengja kaup­ir HS Orka veru­legt magn af raf­magni til aš męta įlags­topp­um og ķ žeim viš­skipt­um er fyrir­tęk­iš mjög hįš fram­boši og verš­lagn­ingu Lands­virkj­un­ar. Og aš Hval­įr­virkj­un hafi fyrst og fremst žann til­gang aš minnka eša losa HS Orku und­an žess­um dżru topp­afls­kaupum.

Jaršstrengir kunna žarna aš hafa nokk­uš til sķns mįls. Žann­ig segir ber­um orš­um ķ gögn­um Orku­stofn­un­ar um Hval­įr­virkj­un (viš­auki 05 af 92 viš skżrslu Orku­stofn­un­ar OS-2015/02) aš virkj­un­in muni „nżt­ast best eig­end­um sķn­um sem topp­afls virkj­un“. Žetta orša­lag kann aš vera vķs­bend­ing um aš til­gang­ur virkj­un­ar­inn­ar sé ein­mitt fyrst og fremst aš męta topp­afls­žörf HS Orku. Ķ til­viki ekki stęrri vatns­afls­virkj­un­ar meš mišl­un er aug­ljós­lega hag­kvęmt aš nżta virkj­un­ina meš žessum hętti. Um leiš mį hafa ķ huga aš skv. skrif­um Jarš­strengja er HS Orka aš greiša Lands­virkj­un sem nem­ur 150-200 USD/MWst fyr­ir raf­orku į įlags­tķmum.

Huga žarf aš aukinni hagkvęmni ķ raforku­kerfinu

Mišaš viš uppgefna kostnašar­tölu Hval­įr­virkj­unar, sbr. hér fyrr ķ greininni, virš­ist sem Jarš­strengir kunni aš hafa les­iš rétt ķ žaš hvert viš­skipta­módel Hval­įr­virkj­un­ar sé. Ž.e. aš HS Orka vilji minnka veru­lega žörf sķna į aš kaupa dżrt topp­afl frį Lands­virkj­un (jafn­vel žó svo verš­iš į žvķ sé leynd­ar­mįl og žvķ óvķst).

Žaš er ekki heppilegt ef reyndin er sś aš orku­fyrir­tęki žurfi aš reisa svo dżra 55 MW virkj­un norš­ur į Strönd­um til aš męta toppafli. Sennilega er til betri leiš til aš tryggja raf­orku­geir­an­um nęgt raf­magn til aš upp­fylla orku­sölu­samn­inga sķna. Hvern­ig vęri t.a.m. aš reyna aš nį meiri hag­kvęmni śt śr hinu stóra ķslenska vatns­afls­kerfi? Kerfinu sem žegar er til stašar.

Ķ reynd liggur tölu­verš innbyggš of­fjįr­festing ķ hinu stóra kerfi mišl­un­ar­lóna og vatns­afls­virkjana sem Lands­virkjun ręš­ur yfir. Sś „of­fjįr­fest­ing“ kem­ur til af žvķ aš Lands­virkj­un žarf aš hafa borš fyrir bįru til aš geta upp­fyllt orku­sölu­samn­inga sķna į mis­góš­um vatns­tķmabilum. Žar skipta samn­ing­arn­ir viš stór­išju­fyrir­tęk­in fjög­ur mestu mįli.

Sam­kvęmt upp­lżs­ing­um Orku­stofn­un­ar er mešal­nżt­ing ķslensku vatns­afls­virkj­an­anna um 66%. Žaš vęri žjóš­hags­lega ęski­legt aš finna leiš­ir til aš žetta stóra kerfi geti skil­aš meri raf­orku meš lįg­marks til­kostn­aši. Žann­ig myndu allir fį įvinn­ing; bęši Lands­virkj­un, önn­ur raf­orku­fyrir­tęki og neyt­endur. Og žaš er reynd­ar aug­ljóst hvern­ig žetta markmiš gęti nįšst meš hag­kvęmum hętti. Sem er meš sam­spili žessa grķšar­stóra vatns­afls­kerfis og ódżrrar vind­orku. Žaš įnęgju­leg­asta viš tķš­ind­in af lękk­andi kostn­aši vind­orku er tvķ­męla­laust aš žetta skap­ar hag­kvęma leiš til aš auka hér raf­orku­fram­boš įn eins mikils til­kostn­aš­ar eins og ella vęri.

----------------------------

Lazard-LCOE-version-11_2017-tableHöfundur vinn­ur aš vind­orku­verk­efnum ķ sam­starfi viš evrópskt orku­fyrir­tęki. Hér til hliš­ar mį sjį nżjasta kostn­aš­ar­mat Lazard į mis­mun­andi virkj­un­ar­kost­um og žar er vind­orkan nś meš lęgstan kostnaš; allt nišur ķ 30 USD/MWst. Žess­ar tölur Lazard eru frį 2017, en žess mį geta aš nś eru vķs­bend­ing­ar um aš raf­orku­fram­leišsla meš sólars­ellum į hag­kvęm­um svęš­um sé aš verša ódżr­asta teg­und­in af nżjum raf­orku­verkefnumSvo myndi ekki vera į Ķsl­andi (of lķtil meš­al­geisl­un), en hér į landi eru aft­ur į móti vind­aš­stęš­ur meš žvķ besta sem ger­ist ķ heim­inum.


Bętt nżting orku­kerfisins meš betra flutningskerfi

Veru­legt įtak žarf til aš bęta flutn­ing og dreif­ingu į raf­orku um landiš og Lands­net žarf aš byggja upp traust gagn­vart žvķ aš velja réttu leiš­ina fyrir nżj­ar hį­spennu­lķn­ur. Žetta er įlit for­stjóra Lands­virkj­unar (LV) og kom nż­ver­iš fram ķ viš­tali į morgun­śt­varpi RŚV, en LV er ein­mitt lang­stęrsti eig­andi Lands­nets. Viš sama tęki­fęri sagši for­stjóri LV aš leita žurfi leiša til aš setja hį­spennu­lķn­ur ķ meira męli ķ jörš og veita Lands­neti auk­iš kostn­aš­ar­svig­rśm. Enda eru jarš­streng­ir oft­ast dżr­ari kost­ur en loft­lķnur.

Žessi įhersla LV į bętt flutn­ings­kerfi raf­magns į Ķsl­andi kem­ur ekki į óvart. Meš bęttu flutn­ings­kerfi myndi nżt­ing raforku­ker­fis­ins verša betri og kerf­iš skila meiri hag­kvęmni. Žess­ari auknu hag­kvęmni mį skipta ķ tvo megin­flokka:

  1. Annars vegar stušlar bętt flutn­ings­kerfi aš žvķ aš gera kleift aš koma meiru af raf­orku frį nś­verandi virkj­un­um til not­enda. Besta dęm­iš um žetta snżr senni­lega aš hinni nżju Žeista­reykja­virkjun. Žar hyggst kķsil­ver PCC į Bakka viš Hśsa­vķk nota um 60 MW af heild­ar­afli virkj­un­ar­inn­ar sem er alls 90 MW. Žarna veršur tals­vert afl sem ekki mun nżt­ast miš­aš viš nś­ver­andi flutn­ings­getu. Nś­ver­andi hį­spennu­lķn­ur frį Žeista­reykja­virkjun myndu t.a.m. ekki rįša viš aš flytja um­tals­vert aukiš magn raf­orku til įl­vers­ins į Reyš­ar­firši, lošnu­verk­smišja į Aust­ur­landi né til Eyja­fjarš­ar­svęšis­ins.

  2. Hins vegar stušlar bętt flutn­ings­kerfi aš žvķ aš unnt yrši aš nżta hag­kvęm­ustu orku­kost­ina viš bygg­ingu nżrra virkj­ana. Žar mį t.d. nefna mögu­leik­ann į aš byggja s.k. Blöndu­veitu. Meš henni vęri unnt aš auka raf­orku­fram­leišsl­una ķ Blöndu veru­lega meš hag­kvęm­um hętti. En eins og staš­an er nśna vęri ekki unnt aš koma raf­ork­unni žaš­an til žeirra svęša žar sem eftir­spurn­in er. Enn er óvķst hvenęr Lands­net nęr aš męta flutn­ings­žörf žess­arar hag­kvęmu virkj­un­ar­fram­kvęmdar.

Einnig žarf aš huga aš styrk­ingu flutn­ings­kerf­is­ins til aš geta nżtt žann orku­kost sem nś er aš verša ódżr­ast­ur. Sem er vind­orkan. Žar fer kostn­aš­ur­inn jafnt og žétt lękk­andi og er nś svo kom­iš aš raf­orku­fram­leišsla af žvķ tagi (ķ sam­spili viš nś­ver­andi vatns­afls­kerfi) gęti mętt auk­inni raf­orku­žörf į Ķsl­andi meš afar hag­kvęm­um hętti. Fyr­ir vik­iš mį vęnta žess aš Lands­net sé far­iš aš skoša hvar lķk­leg­ast sé aš stór­ir vind­myllu­garš­ar komi til meš rķsa hér.

Höfundur starfar sem rįšgjafi į sviši orkumįla og vinnur m.a. aš vindorkuverkefnum ķ samstarfi viš evrópskt orkufyrirtęki. 


Bešiš eftir hęrri aršgreišslu frį Landsvirkjun

Landsvirkjun er nś aš ljśka viš hina nżju Bśrfells­virkj­un og Žeista­reykja­virkj­un er lķka tilbśin. Skv. yfir­lżs­ingum fyrir­tęk­is­ins hyggst žaš ekki rįš­ast ķ nein­ar nżjar fram­kvęmd­ir fyrr en eftir um 3-4 įr. Žar meš mun Lands­virkj­un ekki žurfa aš verja pen­ing­um śr rekstri ķ stór­ar fram­kvęmd­ir į nęstu įrum, né taka auk­in lįn.

Žį eru almenn rekstrarskilyrši fyrir­tękis­ins sś um stundir mjög hag­stęš. Lands­virk­jun hefur žvķ vęnt­an­lega góša mögu­leika til aš auka arš­greišsl­ur veru­lega. Og hef­ur boš­aš žaš ķtrek­aš. En hvenęr skyldi žaš verša? Ķ žess­ari grein er far­iš yfir yfir­lżs­ing­ar Lands­virkj­un­ar um aukn­ar arš­greišsl­ur og sett­ar fram til­gįt­ur um af hverju žęr yfir­lżsing­ar hafa enn ekki geng­iš eftir. 

Bišin frį 2015

Žaš er fariš aš teygjast į biš­inni eftir aukn­um arš­greišsl­um Lands­virkj­un­ar (LV) til eig­anda sķns; ķsl­enska rķk­is­ins. Ķ maķ 2015, ž.e. fyr­ir žrem­ur įr­um sķš­an, var boš­aš aš arš­greišsl­ur LV myndu geta hękk­aš „efti­r tvö til žrjś įr“ og į nokkrum įr­um fariš ķ 10-20 milljarša įrlega.

Ķ reynd hélst aršgreišslan lķtt breytt 2016 og lķka 2017 og lķka 2018. Samt sagši LV ķ mars 2017 aš arš­greišsl­urnar myndu byrja aš hękka į įr­inu 2018. Reynd­in varš aft­ur į móti sś aš arš­greišsl­an 2018 var svo til hin sama žį eins og hśn hafši ver­iš įriš įšur

Aršgreišslan ķ ISK fór hęst vegna rekstrarįrsins 2011

LV-ardgreidlsur-2008-2018_Hreyfiafl-2018Aršgreišsla LV ķ ķslenskum krón­um hef­ur nś svo til staš­iš ķ staš ķ sjö įr. Og allt frį 2012 hefur aršgreišsla LV meira aš segja veriš nokkru lęgri ķ krónum tališ en hśn var žaš įriš (2012), sbr. tafl­an hér til hliš­ar. Fram til žessa fór arš­greišsla LV ķ krón­um tal­iš sem sagt hęst ķ kjölfar rekstrar­įrs­ins 2011.

Nśna žremur įrum eftir aš miklar hękk­an­ir voru boš­aš­ar į arš­greišslu­getu LV eru arš­greišsl­urnar sem sagt enn­žį svo til óbreytt­ar frį žvķ sem var. Žaš breyt­ir žvķ žó ekki aš geta fyrir­tęk­is­ins til aš greiša eiganda sķnum arš hefur auk­ist. Og enn er hękk­un į arš­greišslu LV boš­uš og nś aš hśn hękki į nęsta įri

Hęrra raforkuverš, aukin sala og hagstęš ytri skilyrši

Sķšustu misserin og įrin hefur flest falliš meš LV. Žaš var t.a.m. stórt skref žeg­ar fyrir­tęk­iš nįši įriš 2016 aš semja viš Norš­ur­įl (Century Alumin­um) um verš­teng­ingu viš norręna mark­ašs­verš­iš (El­spot į Nord Pool Spot). Sį samn­ing­ur tek­ur gildi sķšla įrs 2019 og ętti aš auka arš­greišslu­getu LV umtalsvert. Sama gęti gerst vegna jįrn­blendi­verk­smišju Elkem, en žar verš­ur raf­orku­veršiš frį og meš 2019 įkveš­iš af sér­stök­um gerš­ar­dómi. Žess­ar verš­hękk­an­ir munu verša aš veru­leika į nęsta įri (2019).

Žį hefur veriš sterk eftir­spurn frį gagna­ver­um eft­ir raf­orku. Žaš hjįlp­ar LV aš hrista af sér žaš įfall žegar kķsil­verk­smišja United Sili­con varš gjald­žrota og kaup į sem nemur 35 MW féllu nišur. Svo eru góš­ar von­ir um aš įl­verš hald­ist nokk­uš hįtt nęstu misser­in, sem myndi hafa jį­kvęš įhrif į tekj­ur LV frį įl­ver­un­um į Grund­ar­tanga og Reyš­ar­firši (žró­un įl­veršs er aš vķsu allt­af afar óviss). Loks gęti ISK veikst gagn­vart USD, sem myndi hafa jį­kvęš įhrif į rekstra­kostn­aš­ar­liš­inn ķ reikn­ing­um LV. Allt ętti žetta aš hjįlpa fyrir­tęk­inu til aš skila bęttri af­komu og gefa tęki­fęri į meiri arš­greišslum.

Margbošuš hękkun aršgreišslu varš ekki ķ įr

Mišaš viš jįkvęša žróunina į fjįrhag LV sķš­ustu įrin og orš for­stjóra fyrir­tęk­is­ins įriš 2017 um aš arš­greišsl­an byrji aš hękka į įr­inu 2018 įtti sį sem žetta skrif­ar von į žvķ aš arš­greišsl­an ķ įr myndi hękka eitt­hvaš frį žvķ sem ver­iš hafši. Og įleit aš hśn gęti orš­iš um 5 milljarš­ar ķ įr, ž.e. vegna rekstrar­įrs­ins 2017. En reynd­in varš sś aš greišsl­an hélst enn og aftur nį­lęgt 1,5 milljarši króna.

Engu aš sķšur mį senni­lega gera rįš fyrir aš į nęsta įri (ž.e. 2019 ķ kjölfar rekstrar­įrs­ins 2018) verši arš­greišsl­an hęrri. Enda hamrar LV ennžį į žvķ aš įrlegar aršgreišslur stefni ķ 10-20 milljarša. Aš vķsu gerši LV rįš fyrir žvķ įriš 2017 aš arš­greišsl­an yrši hęrri strax įriš 2018, ž.a. žarna er ekki alveg į vķs­an aš róa. Į nęsta įri verš­ur vel aš merkja kom­iš 2019 og žį orš­in fjög­ur įr sķš­an stór­aukn­ar arš­greišsl­ur LV voru boš­aš­ar

Viškvęmt lįnshęfismat og enn enginn aušlindasjóšur

Hafa ber ķ huga žaš er ekki forstjóri eša fram­kvęmda­stjórn LV sem įkveš­ur arš­greišsl­una. Sś įkvörš­un er į valdi stjórn­ar fyrir­tękis­ins. Og stjórn­in įlķt­ur ber­sżni­lega ekki enn tķma­bęrt aš arš­greišsl­an hękki. Vęnt­an­lega er sś įkvörš­un byggš į rįš­um for­stjór­ans.

Žaš er sennilega eink­um tvennt sem veldur žvķ aš arš­greišsl­an hef­ur enn ekki ver­iš hękk­uš. Ann­ars veg­ar aš enn hefur ekki ver­iš stofn­aš­ur sį auš­linda­sjóš­ur sem stjórn­völd hafa stefnt aš ķ nokk­ur įr og nś­ver­andi rķkis­stjórn viršist lķka um­hugaš um. Hins vegar er aš skyn­sam­legt kann aš hafa žótt aš bķša aš­eins leng­ur meš hękkun arš­greišslunnar til aš halda viš upp­gang­inum ķ lįns­hęfis­mati fyrir­tęksins.

Kannski skipt­ir žetta sķš­ast­nefnda mestu um žaš aš arš­greišsl­an er enn ekki byrj­uš aš hękka. Lękkun skulda kemur sem sagt fram­ar ķ for­gangs­röš­inni en hękk­un arš­greišslna. Engu aš sķš­ur kem­ur į óvart, miš­aš viš sķ­end­ur­tekn­ar yfir­lżs­ing­ar LV s.l. žrjś įr, aš enn skuli ekki sjįst almenni­legt skref ķ hękk­un į arš­greišslunni.

Hękkar aršgreišsla Landsvirkjunar loksins į nęsta įri?

Vegna bošašs framkvęmdastopps LV nęstu įrin, lķklegra verš­hękk­ana į raf­orku til Norš­ur­įls (og vęnt­an­lega einn­ig hękk­un til Elkem) og aš horf­ur eru į bęri­legu įl­verši nęstu miss­erin, ętti aš verša ein­falt aš hękka arš­greišsl­u LV veru­lega į kom­andi įri og įrum. Viš verš­um žó enn aš bķša ķ nęst­um heilt įr uns viš sjįum hversu mik­iš fyrsta skref hękk­un­ar­inn­ar veršur. Kannski mį von­ast eftir u.ž.b. 5 milljörš­um króna ķ arš žį. Og jafn­vel meiru.

Žarna gęti žó niš­ur­staša gerš­ar­dóms um raf­orku­verš­iš til El­kem haft įhrif, enda er ber­sżni­legt aš LV ger­ir sér von­ir um mikla hękk­un į verš­inu žar frį og meš 2019. Bara sś hękk­un ein og sér gęti skil­aš LV nį­lęgt 2-2,5 milljörš­um króna ķ aukn­ar tekjur į įrs­grund­velli. En verši hękk­un­in mun minni gęti hrašri aukn­ingu arš­greišslna LV kannski enn seinkaš. Um žessa stöšu LV mun vęnt­an­lega eitt­hvaš įhuga­vert koma fram į įrs­fundi fyrir­tęk­is­ins, sem fram fer nś sķšar ķ dag.


Virkjanir vegna sęstrengs

Ķ umręšu um mögu­legan raforku­streng milli Ķslands og Bret­lands, oft nefnd­ur Ice­Link, hef­ur tölu­vert ver­iš fjall­aš um flutn­ings­getu og raf­orku­žörf slķks sę­strengs. Minna hefur veriš fjall­aš um žaš hvaš­an raf­orkan fyrir streng­inn myndi koma; hvaša virkj­ana­fram­kvęmd­ir žyrfti aš rįš­ast ķ til aš nęg orka vęri fyrir kapal­inn. Um žaš er fjall­aš ķ žess­ari grein.

Eldri svišsmynd er aš einhverju marki oršin śrelt

Ķtarlegustu upplżsingarnar sem birst hafa til žessa um hvaš žyrfti aš virkja fyrir sę­streng­inn mį sjį ķ yfir­liti Orku­stofn­unar frį 2016 (sem fyrst og fremst byggir į upp­lżs­ing­um frį Lands­virkjun). Sś svišs­mynd sem žar birt­ist er žó lķklega aš hluta til oršin śr­elt. Žvķ žar er gert rįš fyrir aš raf­orkan frį Žeista­reykja­virkjun verši nżtt fyrir streng­inn, en sś raf­orka er nś žegar aš mestu seld til kķsil­vers PCC į Bakka viš Hśsa­vķk.

Sś svišsmynd sem kynnt er ķ žess­ari grein um žaš hvaš­an raf­orka fyrir sę­streng gęti kom­iš, er sś sem grein­ar­höf­und­ar įlķtur hvaš raun­hęfasta. Žó ber aš hafa ķ huga aš żms­ar for­send­ur geta hęg­lega breyst og raunveruleg orkuöflun fyrir sę­streng gęti žvķ oršiš meš öšrum hętti.

Tekiš skal fram aš ķ svišs­mynd­inni sem hér birt­ist er bęši miš­aš viš raf­orku­žörf sęstrengs og til­lit tek­iš til žeirrar auknu inn­lendu eftir­spurn­ar sem Orku­spįr­nefnd gerir rįš fyrir. Og ķ žvķ sambandi er viš­miš­un­ar­įriš 2025, enda segir fyrir­tęk­iš Atl­antic Super­Connect­ion žaš įr geta oršiš fyrsta rekstra­rįr sę­strengs­ins. Žaš er aš vķsu ansiš bratt aš unnt yrši aš ljśka öll­um nauš­syn­leg­um fram­kvęmd­um vegna sę­strengs fyrir žaš tķma­mark. En žó svo strengn­um myndi seinka, yrši raf­orku­žörf žessa 1.000 MW strengs sś sama.

1.000 MW sęstrengur

Ķ umfjöllun um sęstreng­inn hefur reyndar veriš nokk­uš mis­mun­andi hvaša stęrš af kapli er mišaš viš. Sjį hefur mįtt töl­ur frį 800 MW upp ķ 1.200 MW. Ešli mįls­ins sam­kvęmt mį gera rįš fyrir aš eftir žvķ sem streng­ur­inn yrši stęrri (flutn­ings­get­an meiri) muni meiri raf­orka fara um streng­inn. Og um leiš meira flutt śt af raforku fram­leiddri į Ķslandi og žvķ meiri raf­orku­žörf. Ķ žess­ari grein er miš­aš viš aš kapall­inn yrši 1.000 MW. Žetta er sama stęrš eins og mešal­tališ sem gef­iš er upp į vef LV og lķka sama stęrš eins og miš­aš var viš ķ skżrslu Kviku banka.

Raforkužörf sęstrengs er um 5.800 GWst

Fręšilega séš gęti sę­streng­ur upp į 1.000 MW flutt nį­lęgt 9 žśs­und GWst af raf­magni įrlega, ž.e. ef hann vęri įvallt full nżtt­ur (og ekk­ert orku­tap). Nżt­ing į svona strengj­um er žó jafn­an mun minni og er gjarn­an gert rįš fyrir um 65% nżt­ingu. Enda įlķt­ur LV lķk­legt aš kapall­inn myndi nżt­ast til aš flytja śt um 5.700 GWst įrlega. Aš auki myndu, aš mati Landsvirkjunar, um 100 GWst tap­ast viš flutn­ing­inn į raf­ork­unni til strengs­ins. Inn­lend raf­orku­fram­leišslu­žörf vegna kapals­ins yrši žvķ, aš mati LV, um 5.800 GWst. Ķ skżrslu Kviku banka var gert rįš fyrir enn­žį meiri śt­flutn­ingi eša allt aš 7.000 GWst. Tala LV viršist raun­hęf­ari og er miš­aš viš hana ķ žess­ari grein.

Naušsynleg aflaukning aš lįgmarki um 1.100 MW

Rétt eins og į viš um flutn­ings­tękiš sę­streng, er nżt­ing fram­leišslu­tęk­is­ins virkj­ana mis­jöfn. Žaš er m.ö.o. mis­jafnt hversu vel afl virkj­ana nżt­ist ķ hverri virkj­un fyrir sig. Nefna mį aš sam­kvęmt upp­lżs­ing­um frį Orku­stofn­un er meš­al­nżt­ing afls ķslenskra vatns­afls­virkj­ana nį­lęgt 66%. Ķ žeirri svišs­mynd sem hér er kynnt myndi žurfa nżtt afl upp į um 1.100 MW til aš upp­fylla raf­orku­žörf upp į 5.800 GWst.

Sś tala (1.100 MW) rķmar nokkuš vel viš svišs­mynd LV (sem Orku­stofn­un hef­ur lķka kynnt). Žar er reynd­ar gert rįš fyrir enn­žį meiri afl­žörf, en sį mun­ur skżr­ist ašal­lega af žvķ aš ķ svišs­mynd LV er gert rįš fyr­ir ašeins meiri vind­orku en ķ svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar. Og aš ķ svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar er gert rįš fyrir meira vatns­afli en LV gerir (žar skipt­ir Holta­virkj­un mestu mįli). Žaš mį žvķ lķta į tölu grein­ar­höf­und­ar sem al­gert lįg­mark. Og aš lķtiš megi śt af bregša til aš afl­žörf sę­strengs yrši ķ reynd ašeins meiri en um­rędd 1.100 MW.

Aflžörfin gęti veriš nęr 1.300 MW

Mögulega yrši aflžörfin fyrir 1.000 MW streng sem sagt nokkru meiri en įšurnefnd 1.100 MW og jafn­vel tölu­vert meiri (ca. 10-20% meiri). Hér mį hafa ķ huga aš ķ skżrslu Kviku banka var gert rįš fyrir afl­žörf upp į um 1.450 MW. En žar var vel aš merkja lķka gert rįš fyrir tölu­vert meiri nżt­ingu į strengn­um en LV ger­ir. Meš vik­mörk ķ huga og u.ž.b. 65% nżt­ingu į 1.000 MW sę­streng, mį sem sagt ętla aš hann myndi kalla į nżjar virkj­ana­fram­kvęmd­ir sem sam­tals yršu a.m.k. 1.100 MW og mögu­lega allt aš 20% meira eša nįlęgt 1.300 MW.

Bęši nżjar virkjanir og stękkun eldri virkjana

Umrętt afl, hvort sem žaš yršu 1.100 MW eša nęr 1.300 MW, myndi ann­ars veg­ar verša ķ formi nżrra virkj­ana og hins vegar yrši hluta aflsins bętt viš ķ eldri virkj­anir. Nżju virkj­an­irnar yršu lķk­lega blanda af vatns­afls­virkj­un­um, jarš­varma­virkj­un­um og vind­myll­um. Aš mati LV yršu um 270 MW ķ nżjum hefš­bundnum vatns­afls- og jarš­varma­virkj­unum og um 449 MW yršu vind­myllur įsamt óhefš­bundnum vatnsafls- og jarš­varma­virkj­unum (litlar rennslis­virkj­an­ir og lįg­hita­virkj­an­ir). Loks yrši um 401 MW bętt viš nś­ver­andi vatns­afls­virkj­an­ir. Sam­kvęmt LV yrši afl­aukn­ing­in ķ eldri virkj­unum mest ķ Kįra­hnjśka­virkj­un (Fljóts­dals­stöš), en afgang­ur afl­aukn­ing­ar­innar myndi dreif­ast į nokkrar virkj­anir į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęšinu.

Hvašan eiga žessar 5.800 GWst aš koma?

Žęr upplżsingar sem birst hafa opin­ber­lega um hvern­ig unnt sé aš upp­fylla raf­orku­žörf sę­strengs hafa veriš mjög gróf­ar. Ķ skżrslunni sem Kvika banki vann fyrir stjórn­völd kom fram aš hįtt hlut­fall af raf­ork­unni myndi koma frį nżj­um jarš­varma­virkj­un­um og vind­myllu­görš­um, en mjög tak­mark­aš­ur hluti frį nżjum vatns­afls­virkj­un­um. Ķ svišs­mynd LV hef­ur aftur į móti ekki veriš greint žarna į milli nżrra jarš­varma­virkj­ana og vatns­aflsvirkj­ana. Viš vitum žvķ ekki hvaša virkj­anir žaš nįkvęm­lega eru sem LV horf­ir til vegna sę­strengs. En hin grófa svišs­mynd LV er aš eftir­far­andi fram­kvęmd­ir geti skil­aš um­ręddum 5.800 GWst fyrir sęstreng (tölur skv. svišsmynd greinarhöfundar eru ķ sviga):

  • 2.100 GWst (2.145) komi frį nżjum hefšbundnum virkj­unum.
  • 1.800 GWst (1.759) komi frį nżjum óhefšbundnum virkj­unum.
  • 1.900 GWst (1.900) komi meš nżjum hverfl­um ķ nś­ver­andi virkj­unum og bęttri nżt­ingu mišl­un­ar­lóna.

Island-raforkuthorf-fram-til-2025-med-saestreng_Hreyfiafl-2018Į grafinu hér til hlišar mį sjį svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar um hvern­ig upp­fylla mętti žessa auknu raf­orku­žörf. Žegar mišaš er viš aš sę­srengur yrši kom­inn ķ rekstur 2025 er rétt aš minn­ast žess aš skv. Orku­spįr­nefnd er įętl­aš aš fram til žess tķma muni raf­orku­eft­ir­spurn hér inn­an­lands auk­ast um u.ž.b. 1.700 GWst frį žvķ sem var 2017. Sam­tals žyrfti žvķ aš auka raf­orku­fram­boš į Ķslandi um u.ž.b. 7.500 GWst til aš upp­fylla sam­an­lagša inn­lenda raf­orku­žörf 2025 og raf­orku­žörf sęstrengs. Ķ svišsmynd grein­ar­höf­und­ar er gerš grein fyrir žessari auknu inn­lendu orkužörf ķ liš A ķ töflunni (sbr. einnig fyrri skrif um žetta). Eftirfarandi er nįnari śtlistun į žvķ hvernig orkužörfinni yrši mętt:

Aukin innlend eftirspurn: Um 1.700 GWst (A)

Į töflunni eru fyrst (merkt A) tilgreindar virkjanir sem geta uppfyllt vöxt­inn ķ raf­orku­žörf hér inn­an­lands fram į 2025. Žęr virkj­an­ir eru, auk nżju Bśr­fells­virkj­un­ar og Žeista­reykja­virkj­un­ar sem nś er veri­š aš ljśka viš, sam­bland af litl­um vatns­afls­virkj­un­um (ca. žrjįr tals­ins meš afl sem nęmi um 25 MW), vind­myll­um (ca. 100 MW) og ein jarš­varma­virkj­un (ca. 50 MW) sem gęti t.a.m. ver­iš virkj­un HS Orku ķ Eld­vörp­um.

Žess­ar virkj­an­ir myndu vel aš merkja geta skil­aš nokkru meiri fram­leišslu en žeim 1.733 GWst sem Orku­spįr­nefnd miš­ar viš, eša alls um 2.000 GWst. Sį mun­ur er ešli­leg­ur ķ žvķ ljósi aš bęši litlu vatns­afls­virkj­an­irnar og vind­myllu­garš­ar eru lķk­legir til aš skila nokk­uš sveiflu­kenndri fram­leišslu. Žaš skal įréttaš aš aušvitaš mį hugsa sér żmsa ašra möguleika um žaš hvernig męta skal aukinni raforkužörf hér innanlands.

Nżjar hefšbundnar virkjanir fyrir sęstreng: Um 2.100 GWst (B)

Žęr nżju „hefšbundnu“ virkj­anir sem myndu skila um 2.100 GWst fyrir sę­streng­inn (merkt B ķ töflunni hér aš ofan) gętu oršiš fimm virkj­anir; Hvamms­virkjun (ca. 93 MW) og Holta­virkjun (ca. 57 MW) ķ Žjórsį, Blöndu­veitu­virkjun (ca. 30 MW) og nżjar jarš­varma­virkj­anir ķ Kröflu (ca. 45 MW) og Bjarnar­flagi (ca. 45 MW). Sam­an­lagt mį ętla aš žess­ar fimm virkj­anir myndu fram­leiša um 2.145 GWst įr­lega, ž.e. nį­lęgt žeim 2.100 GWst sem LV įlķt­ur aš koma žurfi frį nżjum hefš­bundnum virkj­un­um. Og žetta yršu žį mögulega fimm nżjar hefš­bundnar virkj­anir sem bein­lķn­is yršu reist­ar vegna sę­strengsins.

Nżjar óhefšbundnar virkjanir fyrir sęstreng: Um 1.800 GWst (D)

Žį er komiš aš s.k. óhefš­bundnum virkj­un­um (sbr. lišur D ķ töflunni aš ofan). Ķ įętlunum sķnum gerir LV rįš fyrir aš megn­iš af „óhefš­bundnum“ virkj­un­um fyrir sę­streng verši ķ formi vind­myllu­garša. Aš auki gerir fyrir­tękiš rįš fyrir aš unnt verši aš reisa litlar vatns­afls­virkj­anir og lįg­hita­virkj­anir til aš męta raf­orku­žörf sę­strengsins.

Svišsmynd greinarhöfundar hér fylgir žessum įętl­un­um LV ķ megin­atriš­um, en gerir žó rįš fyrir aš žessar „óhefš­bundnu“ virkj­an­ir myndu śt­vega ör­lķt­iš minni raforku (ž.e. 1.759 GWst, en skv. įętl­un­um LV eiga žęr aš śt­vega um 1.800 GWst). Mun­ur­inn žarna er svo lķtill aš hann er ef­laust inn­an óvissu­marka LV og svišs­mynd­irnar žvķ sam­bęri­legar.

Nżir hverflar og bętt nżting vegna sęstrengs: 1.900 GWst (C)

Afgangurinn sem vantar til aš uppfylla raf­orku­žörf sę­strengs­ins fęst meš bęttri nżt­ingu nś­ver­andi vatns­afls­kerf­is (merkt C ķ töflunni aš ofan). Žetta ger­ist annars vegar meš žvķ aš stżra mišl­un meš öšrum hętti en gert er ķ hinu nś­ver­andi af­lok­aša ķsl­enska raf­orku­kerfi. Vegna žess aš kerf­iš er nś ein­angraš og LV žarf aš tryggja mjög įreišan­lega raf­orku­afhend­ingu til stór­išj­unnar, eru stóru ķsl­ensku vatns­afls­virkj­an­irnar ķ reynd hann­ašar žann­ig aš mišl­un­ar­lón­in eru nokkru stęrri en vęri ef LV hefši haft aš­gang aš t.d. evrópsku vara­fli um sę­streng. M.ö.o. žį gęf­i sę­streng­ur­inn fęri į aš nį meiri raf­orku śt śr hinu stóra kerfi mišl­un­ar­lóna hér.

Um leiš gęfist tękifęri til aš minnka mjög žaš vatn sem nś flęšir stund­um į yfir­falli žegar mišl­un­ar­lón hér fyll­ast. Til aš nżta žetta allt sem best myndi LV bęta hverfl­um (tśrbķnum) ķ bęši Fljóts­dals­stöš og ķ nokkrar nś­ver­andi virkj­an­ir į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęš­inu. Sam­tals įętl­ar LV aš sś afl­aukn­ing gęti oršiš um 400 MW (sem yršu vel aš merkja miklar fram­kvęmd­ir). Og LV įętl­ar aš heild­ar­aukn­ing fram­leišsl­unn­ar vegna bęttrar nżt­ing­ar nś­ver­andi vatns­afls­virkj­ana fyr­ir­tęk­is­ins (ž.m.t. nżir hverfl­ar) gęti aš mešal­tali num­iš um 1.900 GWst į įri.

Listi yfir mögulegar nżjar virkjanir

Hér ķ lokin eru teknar saman žęr nżju virkjanir sem gera mį rįš fyrir aš žyrfti aš rįš­ast ķ fram til 2025 ef įform um sę­streng­inn ganga eftir (sjį töfl­una hér aš nešan). Žar eru um­rędd­ar virkj­an­ir flokk­aš­ar ķ žrennt; vatns­orku, jarš­varmaorku og vind­orku.

Island-raforkuthorf-virkjanir-fram-til-2025-med-saestreng_Hreyfiafl-2018Ķ svišs­myndinni er gert rįš fyrir aš sam­an­lagt nżtt afl vegna sę­strengs­ins yrši um 1.120 MW. Aš auki žarf, eins og įšur hefur komiš fram, aš virkja tölu­vert vegna vax­andi inn­lendrar orku­eftir­spurn­ar. Hér er gert rįš fyrir aš sś eftir­spurn muni koma frį blönd­uš­um teg­und­um virkj­ana, sem nemi alls 365 MW (žar eru bęši Bśr­fells­virkjun hin nżja og Žeista­reykja­virkj­un meš­taldar). Nżtt afl til aš męta bęši auk­inni inn­lendri eftir­spurn og eftir­spurn sę­strengs, skv. žessari svišs­mynd, er samtals 1.485 MW.

Ķ žessu ljósi er athygl­is­vert aš breska fyr­ir­tęk­iš Atlantic Super­Connect­ion virš­ist gera rįš fyrir aš sę­streng­ur kunni aš kalla į fįar og jafn­vel enga nżja virkj­un į Ķslandi. Žaš sjónarmiš breska fyrirtękisins stenst ekki m.v. 1.000 MW kapal sem nżta į aš mestu til śtflutnings frį Ķslandi. Og varla stend­ur til aš sę­streng­ur­inn eigi ķ mikl­um męli aš verša nżtt­ur til aš flytja raf­orku til Ķslands.

Żmsar svišsmyndir mögulegar

Aš sjįlf­sögšu mį setja upp alls konar svišs­mynd­ir um žaš hvaša virkj­an­ir og hvaša stękk­anir nś­ver­andi virkj­ana myndu śtvega nauš­syn­lega orku fyr­ir sę­streng. Hér mętti lķka nefna aš mišaš viš um­ręš­una und­an­far­in misseri taka sjįlf­sagt ein­hverj­ir les­end­ur eft­ir žvķ aš fyrirhuguš Hval­įr­virkj­un er ekki į žess­um lista. Eins og įšur segir mį hugsa sér żmsa sam­setn­ingu virkj­ana, en svišs­mynd­in hér end­ur­spegl­ar efa grein­ar­höf­und­ar um aš Hval­įr­virkj­un rķsi ķ brįš vegna mikils kostnašar viš bęši virkjun og flutningskerfi.

Ķ reynd er ekki hęgt aš sjį fyr­ir hver hin raun­veru­lega žró­un nį­kvęm­lega verš­ur. En hér hefur sem sagt ein svišs­mynd veriš kynnt. Og kannski ein sś raun­hęf­asta (aš žvķ gefnu aš af sę­strengn­um verši). Eins og įšur sagši er žar gert rįš fyr­ir aš sę­streng­ur­inn myndi kalla į nżtt afl sem sam­tals nemi um 1.120 MW, en aš mögu­lega myndi nżtt afl vegna kapalsins verša ašeins meira eša nęr 1.300 MW. Aš auki žarf svo aš gera rįš fyrir nżju afi til aš męta auk­inni inn­lendri raf­orku­notkun. 


Nżjar virkjanir fram til 2025

Ķ žess­ari grein er lżst mögu­leik­um ķ auk­inni raf­orku­öfl­un į nęstu sjö įr­um. Og sett­ar fram žrjįr mögu­leg­ar svišs­mynd­ir. Hafa ber ķ huga aš sjö įr eru ekki lang­ur tķmi ķ sam­hengi viš žró­un raf­orku­mark­aša og vik­mörk­in ķ svona įętl­ana­gerš eru žvķ veru­leg. Mögulega veršur žaš Lands­virkjun sem mun skaffa alla žį nżju raf­orku sem žarf į viš­miš­un­ar­tķma­bil­inu. Sam­setn­ingin gęti žó orš­iš öšru­vķsi og t.a.m. sś aš all­ar nżj­ar virkj­an­ir nęsta įra­tug­inn, umfram hina nżju Bśr­fells­virkj­un og  Žeista­reykj­avirkjun, yršu hjį öšrum orku­fyrir­tękj­um en Lands­virkj­un. T.a.m. mętti sennilega uppfylla žį raforkužörf meš einni nżrri jarš­varma­virkj­un ON eša HS Orku og tveim­ur nett­um vind­myllu­görš­um. Auk ein­hverrar eša ein­hverra smįrra vatns­afls­virkjana.

Raforkužörfin talin aukast um rśmlega 1,7 TWst

Įriš 2017 var raforku­žörfin į Ķslandi rśm­lega 19 TWst. Įriš 2025 er tal­iš aš žörf­in verši um 9% meiri eša tęp­lega 21 TWst. Orku­spįr­nefnd įlķt­ur vöx­tinn į žessu um­rędda tķma­bili nema um 1,7 TWst (spį­in hljóš­ar nį­kvęm­lega upp į 1.733 GWst). En hvaš­an mun žessi 9% aukn­ing raf­orku­fram­bošs į Ķsl­andi į nęstu sjö įr­um koma?

Viš vitum ekki fyrir vķst hvaš­an öll žessi orka į aš koma. Til aš setja hana ķ eitt­hvert sam­hengi, žį jafn­gilda 1.733 GWst allri žeirri raf­orku sem unnt vęri aš fram­leiša meš u.ž.b. tveim­ur og hįlfri Hvamms­virkjun. Sem er virkj­un­ar­kost­ur sem Lands­virkj­un hefur lengi haft ķ und­ir­bśningi ķ nešri hluta Žjórs­ar. 

Hluti orkunnar mun koma frį Bśrfellsvirkjun og Žeistareykjavirkjun

Mjög stór hluti žessarar raf­orku, sem aukin eftir­spurn nęstu įra kall­ar į, mun koma frį tveim­ur nżjum virkj­un­um Lands­virkj­un­ar. Žęr eru hin nżja Bśr­fells­virkj­un (100 MW) og Žeista­reykja­virkjun (90 MW įfangi). Žęr eiga bįšar aš vera komnar ķ rekstur į žessu įri (2018). Hvašan af­gang­ur­inn af ork­unni mun koma er ekki unnt aš full­yrša. Einn mögu­leiki er aš žaš verši aš mestu frį Hvamms­virkjun ķ nešri hluta Žjórsįr.

Veršur Hvammsvirkjun nęst?

Ķ sér­blaši Viš­skipta­blašs­ins haust­iš 2016 var haft eftir for­stjóra Lands­virkj­unar aš sį kost­ur sem nęst­ur sé „į teikni­borš­inu sé Hvamms­virkjun ķ Žjórsį“. Lands­virkjun hefur sem sagt kynnt Hvamms­virkjun sem sinn nęsta kost. Ekki er aš sjį aš Orka nįtt­śr­unnar (ON) reisi nżja virkj­un ķ brįš. HS Orka hyggst senn byrja fram­kvęmd­ir viš 9,9 MW Brś­ar­virkj­un ķ Tungu­fljóti ķ Biskups­tung­um og er lķka aš rann­saka allt aš 50 MW virkj­un­ar­kost ķ Eld­vörp­um į Reykja­nesi. Žó er óvķst hversu hratt žess­ar fram­kvęmd­ir HS Orku munu ganga. Žaš lķt­ur žvķ śt fyrir aš nęsta um­tals­verša virkj­un hér gęti orš­iš hin nokkuš stóra Hvamms­virkjun ķ nešri hluta Žjórs­įr.

Raforkužörfin fram til 2025, umfram žęr virkj­anir sem nś er senn veriš aš ljśka viš, gęti veriš nį­lęgt 800 GWst. Hvamms­virkj­un į aš fram­leiša 720 GWst og virš­ist žvķ smell­passa žarna inn ķ svišs­mynd­ina. En svo stór virkj­un hent­ar samt ekki sér­stak­lega vel til aš męta žeirri ró­legu aukn­ingu sem vöxt­ur­inn ķ al­mennri raf­orku­notkun į Ķslandi skap­ar. Heppi­legra gęti veriš aš virkja hér ķ smęrri skrefum.

Minni virkjun kann aš vera fżsilegri

Ef Landsvirkjun vill fara var­lega ķ aš auka raf­orku­fram­bošiš og ein­beita sér aš minni virkjun­ar­kost­um, žį į fyrir­tękiš żmsa kosti ķ jarš­varma. Lands­virkjun gęti horft til žess aš virkja ķ Bjarn­ar­flagi, byrjaš į nżrri virkj­un viš Kröflu eša stękk­aš Žeista­reykja­virkjun ennžį meira. Hver og einn slķkra kosta gęti skilaš um 375 GWst ķ aukiš raf­orku­fram­boš į įrs­grund­velli. Ekki er ljóst hver af žessum virkj­anakostum er lengst komin ķ įętlunum Landsvirkjunar, en žeir eru vel aš merkja allir stašsettir į jaršvarmasvęšunum į Noršausturlandi.

Skrokkalda er sennilega óskakostur Landsvirkjunar

Sennilega myndi Lands­virkjun helst vilja hafa Skrokk­öldu­virkjun sem sinn nęsta kost. Sś virkj­un į śt­falli Hį­göngu­lóns į hį­lend­inu mišju vęri fjįr­hags­lega hag­kvęm og myndi tengj­ast inn į risa­vax­iš flutn­ings­kerf­iš į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęš­inu. Og fram­leišsla virkj­un­ar­inn­ar, sem įętl­uš er um 345 GWst, yrši svipuš eša lķt­iš minni en hjį nżrri jarš­varma­virkj­un. Sem sagt hóf­leg og fremur hag­kvęm viš­bót inn į raf­orku­markašinn.

En Skrokkölduvirkjun er ekki ķ nżtingar­flokki Rammį­aętl­un­ar. A.m.k. ekki enn­žį. Og žaš sem meira er; kannski kemst Skrokk­öldu­virkjun aldrei ķ nżt­ing­ar­flokkinn. Nś er nefni­lega mik­iš horft til Miš­hįlend­is­žjóš­garšs og nżj­ar virkj­an­ir į miš­hį­lend­inu fara varla vel meš žjóš­garši žar. Žarna į a.m.k. veru­leg um­ręša eftir aš eiga sér staš į hin­um pólķ­tķska vett­vangi. Žaš er žvķ kannski ólķk­legt aš unnt verši aš ljśka viš Skrokk­öldu­virkj­un t.a.m. fyrir 2025. Og kannski veršur žessi hįlend­is­virkj­­un aldrei reist.

Annar óskakostur er sennilega Blöndu­veitu­virkjun

Annar hóflega stór virkjunar­mögu­leiki Lands­virkj­un­ar er Blöndu­veitu­virkj­un. Žessi kostur er ķ reynd žrjįr virkj­an­ir, sem myndu aš öllum lķk­ind­um fram­leiša tęp­lega 200 GWst. Žessi virkj­un­ar­kost­ur er nś žeg­ar ķ nżt­ing­ar­flokki Ramma­įętl­un­ar.

Virkjanir-fram-til-2025_svidsmyndir-LV_Hreyfiafl-2018Gallinn er bara sį aš meš­an Lands­net hefur ekki styrkt flutn­ings­kerf­iš frį Blöndu­svęš­inu er ósenni­legt aš raf­orka frį Blöndu­veitu­virkj­un kom­ist til not­enda. Žess vegna žarf Lands­virkjun lķk­lega, sem nęsta verk­efni, ann­aš hvort aš rįš­ast ķ nżja jarš­varma­virkj­un eša aš taka stóra skref­iš og reisa Hvamms­virkjun. Į töflunni hér til hlišar mį sjį hvernig žessar svišsmyndir gętu litiš śt. Žar sem annars vegar er gert rįš fyrir Hvammsvirkjun en hins vegar gert rįš fyrir žremur öšrum virkjunum. Ķ reynd veršur hin raunverulega svišsmynd sennilega ólķk žessum bįšum.

Lendingin gęti oršiš um 50 MW nż jarš­varma­virkjun

Aš svo stöddu viršast, eins og įšur sagši, sem hvorki Blöndu­veitu­virkj­un né Skrokk­öldu­virkj­un séu inn­an seil­ing­ar. Og vegna žess hversu Hvamms­virkj­un er stór, er ešlilegt aš Lands­virkj­un vilji bķša eitt­hvaš meš žį virkj­un. Og t.a.m. fyrst sjį hvern­ig ganga mun aš end­ur­semja viš Norš­ur­įl um raf­orku­viš­skipt­in žar (žar sem stór samn­ing­ur losn­ar 2023). Žess vegna virš­ist senni­legt aš nęsta virkj­un Lands­virkj­un­ar verši minni virkj­un en Hvamms­virkj­un. Og žį vęri kannski nęr­tęk­ast aš žaš yrši u.ž.b. 50 MW jarš­varma­virkjun.

Flöskuhįlsar ķ flutningskerfi Landsnets valda vanda

Žaš kann aš vķsu aš tefja fyrir slķkum įform­um um nżja jarš­hita­virkjun, aš tölu­vert meiri rann­sókn­ir žurfa senni­lega aš fara fram įš­ur en fram­kvęmd­ir gętu haf­ist į jarš­varma­svęš­um Lands­virkj­un­ar. Aš auki eru allar svona įętl­an­ir mjög hįš­ar upp­bygg­ingu Lands­nets į nżjum hį­spennu­lķnum. Ķ dag eru tak­mark­aš­ir mögu­leik­ar į aš flytja raf­orku frį nżj­um virkj­un­um milli sumra lands­hluta vegna flösku­hįlsa ķ flutn­ings­kerfinu.

Žaš virš­ist reyndar vera ķ for­gangi hjį Landsneti aš styrkja flutn­ings­getu milli NA-lands og Eyja­fjarš­ar­svęš­is­ins. Og žess vegna er töluvert meiri nżt­ing jarš­varma į NA-landi e.t.v. mögu­leg inn­an ekki alltof langs tķma. Sś hug­mynd aš nęsta virkj­un Lands­virkj­un­ar verši um 50 MW nż jarš­varma­virkj­un ętti žvķ aš geta geng­iš eft­ir innan ekki of langs tķma. Svo sem nż virkj­un ķ Kröflu.

Hvar veršur mest žörf fyrir orkuna?

Mögu­lega yrši žaš samt fremur HS Orka sem myndi fyrst reisa slķka virkj­un. Ž.e. aš nęsta jarš­varma­virkjun verši į Reykjanesi og žį kannski helst ķ Eldvörpum. Orka nįttśrunnar (Orkuveita Reykja­vķkur) viršist aftur į móti engin įform hafa um nżja virkjun į nęstu įrum.

Ķ allri žessari umręšu er lykil­spurning eftir­farandi: Hvar verš­ur mest žörf fyrir žį raf­orku sem tal­iš er aš auk­in eftir­spurn hér kalli į į žessu um­rędda tķma­bili fram til 2025? Og hvaš­an verš­ur unnt aš flytja žį orku? Žessi įlita­mįl eru efni ķ sér­staka um­fjöll­un og verš­ur ekki nįn­ar gerš skil hér.

Żmsar svišsmyndir mögulegar

Hér fyrir nešan gefur aš lķta svišs­mynd um nżtt raf­orku­fram­boš fram til 2025 sem grein­ar­höf­und­ur įlķt­ur skyn­sam­lega og hvaš raunhęfasta. Augljóslega veršur umtalsveršum hluta af aukinni raforkužörf nęstu misserin og įrin mętt meš nżju Bśrfellsvirkjuninni og jaršhitavirkjuninni į Žeistareykjum. Hvoru tveggja er virkjanir ķ eigu Landsvirkjunar.

Virkjanir-fram-til-2025_svidsmyndir_Hreyfiafl-2018Samkvęmt spį Orkuspįrnefndar žarf aš virkja töluvert meira (aš žvķ gefnu aš hér loki ekki stórišja). Žeirri orkužörf mętti męta meš einni jarš­varma­virkjun, sem mögu­lega yrši į Reykja­nes­skaga (og žį er virkjun ķ Eld­vörpum kannski lķklegust). Aš auki mętti meš hagkvęmum hętti uppfylla raforkužörfina meš u.ž.b. 25 vind­myllum. Og svo er lķka lķklegt aš hér rķsi einhver eša jafnvel tvęr til žrjįr litlar vatnsaflsvirkjanir (undir 10 MW) į komandi įrum. Žessari svišsmynd er lżst į töflunni hér til hlišar.

Sęstrengur myndi kalla į ennžį fleiri virkjanir

Eins og komiš hefur fram, žį er hér stušst viš viš­miš­un­ar­įriš 2025 og spį Orkus­pįr­nefndar um raforkužörfina žį. En svo er lķka įhugavert aš nś kynnir breskt fyrirtęki aš einmitt įriš 2025 verši 1.200 MW sęstrengur kominn ķ gagniš milli Bretlands og Ķslands. Og žį žyrfti vęntanlega ennžį meira af nżjum virkjunum hér, til aš uppfylla bęši vaxandi raforkunotkun innanlands og raforkužörf sę­strengs­ins. Um žaš hvaša virkj­an­ir myndi žurfa fyrir slķkan sę­streng milli Ķslands og Bret­lands veršur fjallaš sķšar.


Raforkužörf talin aukast um 9% fram til 2025

Raforkužörf į Ķslandi eykst lķk­lega um u.ž.b. 1,7 TWst į tķma­bil­inu 2017 og 2025. Sem er um 9% aukn­ing frį žeirri raf­orku­žörf sem var 2017. Žess­ar töl­ur eru sam­kvęmt nżjustu spį Orku­spįr­nefnd­ar. Įętl­aš er aš aukn­ing­in skipt­ist eins og sżnt er ķ töfl­unni hér fyrir nešan.

Island-raforka-raforkuthorf_2017-2025-Hreyfiafl-2018Žetta er vel aš merkja spį um lķk­lega žró­un nęstu sjö įrin. Sś žró­un gęti orš­iš önn­ur. Žarna gęti t.d. sett strik ķ reikn­ing­inn aš nś hef­ur kķsil­ver United Sili­con hętt starf­semi, eftir mjög stutt­an rekst­ur. Žar meš er sś eftir­spurn far­in. Mögu­lega er žó Lands­virkj­un žeg­ar bś­in aš selja megn­iš af kķsilorkunni til gagna­vera, en eftir­spurn­in žaš­an hefur orš­iš heldur meiri eša hraš­ari en bś­ist var viš fyr­ir nokkr­um misserum.

Ekki er unnt aš full­yrša hvaša įhrif žessar vend­ing­ar meš kķs­il­ver­iš og gagna­ver­in munu hafa į raf­orku­žörf­ina. En miš­aš viš töl­ur Orku­spįr­nefnd­ar, ž.e. aš eft­ir um sjö įr žurfi raf­orku­fram­leišsla į Ķsl­andi aš verša um 9% meiri en hśn var 2017, er stóra spurn­ing­in kannski hvaš­an sś orka į aš koma?

Til sam­an­burš­ar mį nefna aš tal­an 1,7 TWst jafn­gild­ir um tveim­ur og hįlfri Hvamms­virkj­un. Um žaš hvaša virkj­anir eru lķk­leg­astar til aš męta žess­ari auknu raf­orku­eftir­spurn verš­ur fjall­aš ķ nęstu grein.

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband