Rķs rįndżr virkjun ķ noršri?

Įhuga­vert er aš skoša saman­burš į kostn­aši ķsl­enskra virkj­ana. Žį sést aš kostn­aš­ur­inn žar er mjög mis­mun­andi. T.a.m. er fyrir­hug­uš Hval­įr­virkj­un į Strönd­um ķ žessu sam­hengi ansiš dżr virkj­un. Samt er mik­ill įhugi į aš reisa virkj­un­ina. Sį vilji viršist end­ur­spegl­a įkvešna óhag­kvęmni ķ rekstri ķsl­enska virkjana­kerfisins.

Kostnašarsamanburšur virkjana

Žegar fjallaš er um kostnaš nżrra virkj­ana į Ķsl­andi er nęr­tęk­ast aš miša viš töl­ur sem sett­ar voru fram ķ skżrslu sem unn­in var fyrir Sam­orku fyr­ir um tveim­ur įr­um og er birt į vef sam­tak­anna. Ķ skżrsl­unni er kostn­aš­in­um dreift į fram­leidda raf­orku į lķft­ķma virkj­un­ar­inn­ar og žį fęst kostn­aš­ur į hverja fram­leidda orku­ein­ingu (oft mi­šaš viš eina MWst eša eina kWst). Į ensku er ķ žessu sam­bandi talaš um level­ized cost of energy; LCOE. Žetta er aš vķsu ekki galla­laus aš­ferš. En er engu aš sķšur al­žekkt og al­mennt viš­ur­kennd sem nokk­uš skyn­sam­leg leiš til aš bera sam­an fjįr­hags­lega hag­kvęmni ólķkra virkjun­ar­kosta.

Hvalįrvirkjun er nokkuš dżr virkjunar­kostur

Samkvęmt įšur­nefndri skżrslu, sem unn­in var fyrir Sam­orku, er LCOE vegna Hval­įr­virkj­un­ar 49,70 USD/MWst. Til sam­an­burš­ar mį nefna aš skv. sömu skżrslu er LCOE vegna hinn­ar nżju Žeista­reykja­virkj­un­ar 28,90 USD/MWst og LCOE vegna fyrir­hug­ašrar Hvamms­virkj­un­ar ķ nešri hluta Žjórs­įr er 38,80 USD/MWst. Og LCOE vegna mögu­legrar jarš­varma­virkj­un­ar ķ Eld­vörp­um er sagš­ur vera 44,80 USD/MWst. Hval­įr­virkj­un er žvķ nokk­uš dżr virkj­un­ar­kost­ur. Žar aš auki yrši afar kostn­aš­ar­samt aš tengja virkj­un­ina viš flutn­ings­kerfi Lands­nets. Žegar/ ef žaš er tek­iš meš ķ reikn­ing­inn myndi sam­an­burš­ur­inn gera Hval­įr­virkjun enn­žį dżrari.

Hvalįrvirkjun miklu dżrari en almennt raforkuverš

Ķ tilvitnašri skżrslu er višmišunar­gengi USD sem nem­ur 125 ķsl­ensk­um krón­um (ISK). Ķ dag er geng­iš nęr 110 ISK. Slķk­ar geng­is­sveifl­ur hafa ekki stór­felld įhrif į sam­an­burš virkj­un­ar­kostanna. Žess mį geta aš Hval­įr­virkj­un hef­ur ekki ver­iš kynnt sem raf­orku­kost­ur fyrir stór­išju. Žess vegna virš­ist mega ganga śt frį žvķ aš raf­orku­sal­an frį virkj­un­inni verši fyrst og fremst til almennra not­enda og t.a.m. mögu­lega einn­ig til smęrri stór­not­enda eins og gagna­vera. Ķ reynd er žó ork­an frį Hval­įr­virkj­un ekki eyrna­merkt ein­stök­um teg­und­um raf­orku­not­enda.

Almennt heildsölu­verš į raf­magni į lišnu įri (2017) var aš meš­al­tali nį­lęgt 4,5 ISK/kWst sem jafn­gildir 4.500 ISK/MWst. Meš­al­gengi USD og ISK įriš 2017 var 106,78 og žvķ var almennt raf­orku­verš hér įriš 2017 um 42 USD/MWst aš mešaltali. Žetta verš er nokk­uš fjarri LCOE upp į 49,70 sem reikn­aš hefur ver­iš śt vegna Hval­įr­virkj­un­ar (auk žess sem tengi­kostn­aš­ur viš flutn­ings­mann­virkin eru ekki inni­fal­inn ķ žeirri tölu). Sam­kvęmt žessu er Hval­įr­virkj­un­ tölu­vert dżr­ari en al­mennt raf­orku­verš hér rétt­lętir.

HS Orka veit hvar hagkvęmni Hvalįrvirkjunar liggur

Af framangreindu ętti aš vera aug­ljóst aš Hval­įr­virkj­un er dżr virkj­un­ar­kost­ur. Og miš­aš viš al­mennt raf­orku­verš geng­ur virkj­un­in ekki upp fjįr­hags­lega. En veru­leik­inn er ekki alveg svona ein­fald­ur. Fyrir­tęk­iš sem į meiri­hlut­ann ķ žessu virkj­un­ar­verk­efni, HS Orka, sér ber­sżni­lega ein­hverja hag­kvęmni ķ virkj­un­inni. Viš vit­um ekki nį­kvęm­lega hvaša śt­reikn­ing­ar eša įętl­an­ir liggja žar aš baki og verš­um žvķ aš reyna aš geta okk­ur til žess.

Liggur hagkvęmni Hvalįrvirkjunar ķ dżru topp­afli frį Lands­virkjun?

Höfundur veit ekki fyrir vķst af hverju HS Orka sér hag­kvęmni viš Hval­įr­virkj­un. Aft­ur į móti mį vekja athygli į žvķ aš žau sem standa aš sam­starfs­hópn­um Jarš­strengir hafa fęrt rök fyrir žvķ aš HS Orku sé mik­il­vęgt aš rįša yfir nżrri nokk­uš stórri vatns­afls­virkj­un til aš geta upp­fyllt alla raf­orku­sölu­samn­inga sķna. Eša ella kaupa dżrt topp­afl af Lands­virkjun.

Samkvęmt skrifum Jarš­strengja kaup­ir HS Orka veru­legt magn af raf­magni til aš męta įlags­topp­um og ķ žeim viš­skipt­um er fyrir­tęk­iš mjög hįš fram­boši og verš­lagn­ingu Lands­virkj­un­ar. Og aš Hval­įr­virkj­un hafi fyrst og fremst žann til­gang aš minnka eša losa HS Orku und­an žess­um dżru topp­afls­kaupum.

Jaršstrengir kunna žarna aš hafa nokk­uš til sķns mįls. Žann­ig segir ber­um orš­um ķ gögn­um Orku­stofn­un­ar um Hval­įr­virkj­un (viš­auki 05 af 92 viš skżrslu Orku­stofn­un­ar OS-2015/02) aš virkj­un­in muni „nżt­ast best eig­end­um sķn­um sem topp­afls virkj­un“. Žetta orša­lag kann aš vera vķs­bend­ing um aš til­gang­ur virkj­un­ar­inn­ar sé ein­mitt fyrst og fremst aš męta topp­afls­žörf HS Orku. Ķ til­viki ekki stęrri vatns­afls­virkj­un­ar meš mišl­un er aug­ljós­lega hag­kvęmt aš nżta virkj­un­ina meš žessum hętti. Um leiš mį hafa ķ huga aš skv. skrif­um Jarš­strengja er HS Orka aš greiša Lands­virkj­un sem nem­ur 150-200 USD/MWst fyr­ir raf­orku į įlags­tķmum.

Huga žarf aš aukinni hagkvęmni ķ raforku­kerfinu

Mišaš viš uppgefna kostnašar­tölu Hval­įr­virkj­unar, sbr. hér fyrr ķ greininni, virš­ist sem Jarš­strengir kunni aš hafa les­iš rétt ķ žaš hvert viš­skipta­módel Hval­įr­virkj­un­ar sé. Ž.e. aš HS Orka vilji minnka veru­lega žörf sķna į aš kaupa dżrt topp­afl frį Lands­virkj­un (jafn­vel žó svo verš­iš į žvķ sé leynd­ar­mįl og žvķ óvķst).

Žaš er ekki heppilegt ef reyndin er sś aš orku­fyrir­tęki žurfi aš reisa svo dżra 55 MW virkj­un norš­ur į Strönd­um til aš męta toppafli. Sennilega er til betri leiš til aš tryggja raf­orku­geir­an­um nęgt raf­magn til aš upp­fylla orku­sölu­samn­inga sķna. Hvern­ig vęri t.a.m. aš reyna aš nį meiri hag­kvęmni śt śr hinu stóra ķslenska vatns­afls­kerfi? Kerfinu sem žegar er til stašar.

Ķ reynd liggur tölu­verš innbyggš of­fjįr­festing ķ hinu stóra kerfi mišl­un­ar­lóna og vatns­afls­virkjana sem Lands­virkjun ręš­ur yfir. Sś „of­fjįr­fest­ing“ kem­ur til af žvķ aš Lands­virkj­un žarf aš hafa borš fyrir bįru til aš geta upp­fyllt orku­sölu­samn­inga sķna į mis­góš­um vatns­tķmabilum. Žar skipta samn­ing­arn­ir viš stór­išju­fyrir­tęk­in fjög­ur mestu mįli.

Sam­kvęmt upp­lżs­ing­um Orku­stofn­un­ar er mešal­nżt­ing ķslensku vatns­afls­virkj­an­anna um 66%. Žaš vęri žjóš­hags­lega ęski­legt aš finna leiš­ir til aš žetta stóra kerfi geti skil­aš meri raf­orku meš lįg­marks til­kostn­aši. Žann­ig myndu allir fį įvinn­ing; bęši Lands­virkj­un, önn­ur raf­orku­fyrir­tęki og neyt­endur. Og žaš er reynd­ar aug­ljóst hvern­ig žetta markmiš gęti nįšst meš hag­kvęmum hętti. Sem er meš sam­spili žessa grķšar­stóra vatns­afls­kerfis og ódżrrar vind­orku. Žaš įnęgju­leg­asta viš tķš­ind­in af lękk­andi kostn­aši vind­orku er tvķ­męla­laust aš žetta skap­ar hag­kvęma leiš til aš auka hér raf­orku­fram­boš įn eins mikils til­kostn­aš­ar eins og ella vęri.

----------------------------

Lazard-LCOE-version-11_2017-tableHöfundur vinn­ur aš vind­orku­verk­efnum ķ sam­starfi viš evrópskt orku­fyrir­tęki. Hér til hliš­ar mį sjį nżjasta kostn­aš­ar­mat Lazard į mis­mun­andi virkj­un­ar­kost­um og žar er vind­orkan nś meš lęgstan kostnaš; allt nišur ķ 30 USD/MWst. Žess­ar tölur Lazard eru frį 2017, en žess mį geta aš nś eru vķs­bend­ing­ar um aš raf­orku­fram­leišsla meš sólars­ellum į hag­kvęm­um svęš­um sé aš verša ódżr­asta teg­und­in af nżjum raf­orku­verkefnumSvo myndi ekki vera į Ķsl­andi (of lķtil meš­al­geisl­un), en hér į landi eru aft­ur į móti vind­aš­stęš­ur meš žvķ besta sem ger­ist ķ heim­inum.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband