Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Tękniundur hverfur af svišinu

Airbus hefur įkvešiš aš hętta fram­leišslu į stęrstu far­žega­žotu heims; risa­žot­unni A380. Žetta žyk­ir mér miš­ur. Bęši sem flug­įhuga­manni og vegna žess aš ein­hver besta ferša­reynsla mķn fram til žessa er ein­mitt lang­flug meš Air­bus A380.

Flugreynsla mķn meš žessari vél er reynd­ar ekki mikil. Ein­ungis tvęr feršir - en vel aš merkja nokk­uš lang­ar ferš­ir. Ann­ars veg­ar frį London til Mel­bourne og hins vegar frį Sydney til London. Ķ bįš­um til­vik­um var milli­lent ķ Dubai, enda er flug­leišin milli London og austur­strand­ar Įstralķu nokkru lengri en sś hį­marks­vega­lengd sem žessi magn­aša vél get­ur far­iš į einni tank­fyllingu.

Qantas-A380-over-sydneyĮstęša žess aš ég féll gjör­sam­lega fyrir Airbus A380 er fyrst og fremst sam­an­burš­ur­inn viš ašra forn­fręg­ari risa­žotu; žį banda­rķsku Boeing 747. Skömmu įšur en ég ferš­aš­ist meš evrópska undra­tęk­inu A380 hafši ég ein­mitt lķka flog­iš milli London og Sydney meš reynslu­bolt­anum 747 (žį meš milli­lend­ingu ķ Singa­pore). Og saman­burš­ur­inn var 747 mjög ķ óhag.

Žarna kom margt til. Airbus­vélin hjį Qantas var aušvitaš miklu nżrri en gamla Boeing risa­žotan hjį British Airways og žvķ voru sętin og allar inn­rétt­ingar miklu žęgi­legri ķ Airbus­vélinni. Žaš sem žó hreif mann hvaš mest voru flug­eigin­leik­arnir og hljóš­vistin.

Inni ķ A380 rétt svo heyršist smįvegis suš frį ofsa­legum hreyfl­un­um, en ķ 747 vél­inni mįtti lżsa hreyfla­hljóš­inu sem nįnast óžęgi­lega hį­vęru į svo löngu flugi (um 22 klukku­stund­ir į lofti). Og of­bošs­leg­ur kraft­ur­inn ķ flug­tak­inu og dįsam­lega mjśk­ar hreyf­ing­arnar ķ lend­ingu evrópsku vél­ar­inn­ar fengu mann hrein­lega til hrista höf­uš­iš yfir skrapa­tól­inu sem 747 virt­ist vera ķ sam­an­burš­inum.

Breišžotur eru heillandi tękni­undur. Og geta flutt hreint ótrś­leg­an fjölda fólks. Žegar A380 er inn­rétt­uš žann­ig aš al­menna far­rżm­iš er ķ stęrri kant­in­um, tek­ur vél­in um 850 far­žega. Žeg­ar slatti er af żmsum betri sęt­um ķ vél­inni er hį­marks­fjöldi far­žega oft nį­lęgt 500. Boeing 747 er meš tölu­vert fęrri sęti; oft fyrir į bil­inu 400 til 650 faržega. Bįšar žessar vélar eru į tveim­ur hęš­um og meš fjóra hreyfla. Og žetta eru tvęr stęrstu far­žega­žotur heims. Stęrsta śt­fęrslan af 747 er ör­lķt­iš lengri en A380, en engu aš sķšur er 747 minni vél.

Airbus-A380-landingJį - žvķ miš­ur hefur nś veriš įkvešiš aš hętta fram­leišsl­unni į A380 og veršur sś sķš­asta afhent kaup­and­anum įriš 2021. Sem žżš­ir aš fram­leišslu­saga A380 verš­ur ein­ungis um fimmtįn įr! Žar meš er augljóst aš žrįtt fyrir aš vera fį­dęma žęgi­legt farar­tęki veršur saga A380 langt frį žvķ aš verša jafn löng og mikil­vęg eins og saga 747, sem nś hefur veriš fram­leidd ķ fimm įratugi og er enn ķ nokkuš góšum gķr.

Žaš stefnir aš vķsu lķka ķ aš 747 hverfi smįm saman af sviš­inu. Žvķ nżjar tveggja hreyfla minni far­žega­žotur virš­ast įlitnar hag­kvęm­ari; ķ dag eru sparneytni og góš sętanżting alger lykilatriši ķ faržegaflugi. Žar verš­ur lķk­lega 787 Dream­liner hvaš fremst ķ flokki nęstu įra­tugina į lengri leišum, en slķkar vélar fljśga nś t.d. beint milli London og Perth į vest­ur­stönd Įstralķu. Kannski mun nęsta kyn­slóš mann­kyns aldrei fį tęki­fęri til aš fljśga ķ sann­kall­ašri risa­žotu!

Ķ lokin mį geta žess aš eftir hiš hroša­lega flug­slys žegar Airbus A330 frį Air France hrapaši ķ Atlants­haf ķ jśnķbyrjun 2009, varš ég įkveš­inn ķ žvķ aš fljśga aldrei meš flug­vél žar sem flug­menn­irnir hafa ekki al­menni­legt stżri (yoke), held­ur „bara“ pinna (joy-stick eša öllu held­ur s.k. side-stick). Žaš er óhugn­ar­leg lesn­ing hvernig flug­menn frönsku vél­ar­inn­ar höm­uš­ust bįš­ir į sitt hvor­um pinn­an­um ķ of­risinu įšur en vé­lin skall ķ Atlants­hafiš.

Į endanum stóš ég ekki viš žaš aš fljśga aldrei ķ slķkri „tölvu­leikja­vél“ meš stżri­pinna. Airbus 380 er ein­mitt stęrsta vél heims meš slķk­an pinna. Og eftir žį flug­reynslu hurfu for­dóm­arnir og ķ dag veit ég svo sann­ar­lega hvaša flug­vél er mesta tękni­undriš ķ mķn­um huga. Drottningin Airbus 380 hef­ur senn veriš boš­uš lįtin; lengi lifi drottningin! Sem reyndar bara rétt svo nįši žvķ aš verša tįningur og žvķ kannski varla nema prinsessa.


Lķklega mettekjur hjį Landsvirkjun vegna 2018

Aš loknu rekstrarįrinu 2017 til­kynnti Lands­virkjun um met­tekjur žaš įr. Sök­um žess aš įl­verš var hęrra įriš 2018 held­ur en 2017 er lķk­legt aš tekj­ur Lands­virkj­unar vegna rekstrar­įrs­ins 2018 hafi svo ver­iš enn­žį hęrri en var met­įriš 2017. Vęnt­an­lega mun til­kynn­ing Lands­virkj­unar um tekj­ur og af­komu įrsins 2018 (og um selt orkumagn) brįtt birt­ast.

Mikilvęgasta įstęša žess nśna aš lķkl­egt er aš tekj­ur Lands­virkj­unar vegna 2018 slįi metiš frį 2017 er einföld: Hęrra įlverš. Samn­ingar Lands­virk­junar viš Norš­ur­įl (Century Alu­min­um) og Alcoa (Fjarša­įl) eru meš žeim hętti aš žar sveifl­ast raf­orku­verš­iš eft­ir žvķ hvert verš er į įli. Raf­orku­verš­iš til įlvers ISAL (Rio Tinto) er aft­ur į móti oft­ast mjög stöš­ugt žvķ orku­verš­iš žar er nś tengt žró­un banda­rķskrar neyslu­vķstölu (CPI), vegna nżs samn­ings žar um frį 2010.

Žess ber žó aš geta aš viš vit­um ekki enn hversu mikiš raf­orku­magn Lands­virkjun seldi į lišnu įri (2018). Ef įl­ver­in hafa hald­iš aftur af fram­leišslu sinni, sem er reynd­ar ekki mjög lķk­legt, bitn­ar žaš į tekj­um Lands­virkj­unar. Ašrir óvissu­žęt­tir um selt orku­magn og verš, eru t.d. gjald­žrot kķsil­vers­ins ķ Helgu­vķk og afurša­verš jįrn­blendi­verk­smišju Elkem į Grund­ar­tanga. Auk­in raf­orku­sala til gagnavera styrk­ir tekju­grunn Lands­virkj­unar, en mikil leynd rķk­ir um raf­orku­veršiš ķ žeim samningum. Sam­an­tekiš verš­ur aš telj­ast lķk­legt aš tekj­ur Lands­virkj­unar vegna 2018 slįi met.

Raforkuverd-LV-til-alvera_2008-2018_Hreyfiafl-jan-2019Į stöplaritinu hér til hlišar mį sjį žróun į raf­orku­verši Lands­virkj­unar til įlver­anna allt frį įrinu 2008. Žaš įr var įl­verš geysi­hįtt og žvķ varš raf­orku­veršiš sem Lands­virkjun fékk einnig hįtt. Eftir veru­lega verš­lękkun į įli er įl­verš nś aftur nokkuš viš­un­andi. Ešli­lega er žó alltaf mik­il óvissa um verš­žró­un į įli. Žaš er žvķ vandi aš spį um tekj­ur Lands­virkj­unar įriš 2019. En žaš er annar hand­leggur.


Óheppilegir óvissužęttir um sęstreng

Tvö nįtengd fyrirtęki, annaš skrįš ķ Bret­landi en hitt ķ Sviss, vinna nś aš žvķ eignast hér virkjanir og aš sę­streng­ur til raf­orku­flutn­inga verši lagš­ur milli Ķs­lands og Bret­lands. Žetta sęstrengsverk­efni er įhuga­vert, enda er mögu­legt aš meš raf­orku­sölu til Bretlands (eša megin­lands Evrópu) geti arš­semi af nżt­ingu orku­lind­anna į Ķs­landi auk­ist um­tals­vert.

Į móti kemur aš verkefniš gęti žró­ast žann­ig aš žaš verši er­lend­ur eig­andi sę­strengs­ins sem eink­um myndi njóta žess hagn­aš­ar sem žarna kann aš mynd­ast. Žaš er lķka athygl­is­vert aš sviss­neska fyr­ir­tęk­iš sem er nį­tengt breska fyrir­tęk­inu sem sęk­ir žaš fast­ast aš fį slķkan sę­streng lagš­an, hef­ur nś eign­ast um­tals­verš­an hlut ķ HS Orku. Og sök­um žess aš hinn kana­dķski meiri­hluta­eig­andi HS Orku hef­ur nś kynnt įhuga sinn į aš selja žį eign sķna, er mögu­legt aš sviss­neska fyr­ir­tęk­iš eign­ist rķf­legan meiri­hluta ķ HS Orku.

Hvala-FossŽar meš yrši mögu­legt aš sś raf­orka sem HS Orka sel­ur nś til įl­vers Norš­ur­įls ķ Hval­firši, yrši seld til Bret­lands um sę­streng­inn. Reynd­ar gęti öll raf­orku­fram­leišsla HS Orku fariš ķ streng­inn og žį mögu­lega einn­ig žaš raf­magn sem fram­leitt yrši ķ fyr­ir­hug­ašri Hval­įr­virkj­un į Strönd­um, en HS Orka į meiri­hluta hluta­bréf­anna ķ žvķ verk­efni.

Ķ lišinni viku fóru fram tveir athyglis­veršir fund­ir ķ Reykjavķk, žar sem sę­streng­ur til Bret­lands var mik­il­vęg­ur žįtt­ur ķ fund­ar­efn­inu. Ann­ars veg­ar var žaš fund­ur į veg­um Lands­virkj­un­ar žar sem kynnt var nż skżrsla um yfir­vof­andi mikla aukn­ingu ķ arš­semi fyrir­tęk­is­ins og hvernig rįš­stafa megi žeim arši. Hins vegar var fund­ur į veg­um Fél­ags atvinnu­rek­enda žar sem fjall­aš var um žrišja orku­pakka Evrópu­sam­bands­ins (ESB) og įhrif hans į Ķs­landi, ž.m.t. gagn­vart sę­streng.

Žaš vakti athygli žess sem hér skrifar aš į žess­um fundum var lķtt minnst į nokk­ur mik­il­vęg­ustu atriš­in sem snerta slķk­an sę­streng. Žį er eink­um įtt viš žį laga­legu óvissu sem virš­ist vera uppi um žaš hvort ķs­lensk­um stjórn­völd­um vęri heim­ilt aš neita sę­strengs­fyr­ir­tęki um aš tengj­ast flutn­ings­kerfi Lands­nets eša žaš hvort ķs­lensk­ stjórn­völd­ yršu skuld­bund­in af įkvörš­un­um Eftir­lits­stofn­un­ar EFTA (ESA) um nżt­ingu sę­strengs. Svo og er žaš atriši hvort ešli­legt sé aš sę­streng­ur og virkj­an­ir į Ķs­landi verši ķ eigu sama fyr­ir­tękis eša nį­tengdra fyrir­tękja.

Aš mati greinar­höf­und­ar er mik­il­vęgt aš fram fari breiš um­ręša um žessi atriši og aš vönd­uš grein­ing eigi sér staš um žessi įlita­efni. Um leiš er mik­il­vęgt aš skżr af­staša stjórn­valda og rķk­is­stjórn­ar liggi fyr­ir um žessi įlita­efni, įšur en til žess kem­ur aš Al­žingi sam­žykki aš inn­leiša žrišja orku­pakk­ann įn fyrir­vara.

Žarna eru į feršinni afar mik­il­vęg­ir žjóš­hags­leg­ir hags­mun­ir. Žaš er grund­vall­ar­atriši aš  hnżta žį lausu enda sem nauš­syn­legt kann aš vera til aš tryggja aš viš sit­jum ekki allt ķ einu uppi meš sę­strengs­verk­efni sem skili litlu til ķs­lensks al­menn­ings og ķs­lenskra orku­fyrir­tękja ķ opin­berri eigu. Greinarhöfundur er sem fyrr tals­­mašur žess aš leita leiša til aš auka arš­­semi ķ ķslenska raf­­orku­­geir­­an­um, enda hefur arš­semin žar veriš lįg. Um leiš er grein­­ar­höf­und­ur į varš­bergi gagn­vart fį­keppni og ein­ok­un­ar­aš­­stöšu. Gętum žess aš sżna fyrir­hyggju.

Til athug­un­ar: Grein­ar­höf­undur vinnur aš vind­orku­verk­efnum į Ķslandi ķ sam­­starfi viš nor­ręnt orku­­fyr­ir­­tęki. Žau verk­efni miš­­ast viš inn­­­lendan raf­­orku­­mark­aš ein­­göngu (žaš gęti ešli­­lega breyst ef sę­­streng­ur yrši lagš­­ur). Höf­und­ur įlķt­ur mikilvęgt aš ekki verši rįš­ist ķ svona sęstrengsverk­efni nema hags­mun­ir Ķslands séu tryggš­ir sem best. Slķkt verk­efni krefst miklu ķtar­­legri skoš­un­­ar, um­­fjöll­un­ar og opin­berr­ar um­ręšu įšur en hęgt er aš full­yrša um įgęti žess eša ómög­u­­leika.


Gjörbreyttar forsendur sęstrengs

Žaš sem skiptir aršsemi sęstrengs mįli er hvort žaš nįist samn­ingur viš bresk stjórn­völd um orku­verš sem gild­ir śt lķf­tķma sę­strengs­ins eša ekki. Ķ upp­lżsingum sem Lands­virkjun hefur birt frį orku­mįla­rįšu­neyti Bret­lands um verš į endur­nżjan­legri orku kemur fram aš žaš er žrisvar til fimm sinn­um hęrra en lista­verš Lands­virkj­unar til 15 til 35 įra. Ketill Sigur­jóns­son, lög­fręš­ingur og sér­fręš­ingur ķ orku­mįlum, telur žaš geta veriš hęrra, eša allt aš sex til įtta sinnum hęrra.

Ofangreindur texti er śr nżlegri grein į vef Viš­skipta­blašsins. Sök­um žess aš žarna er vitnaš ķ žann sem hér slęr į lyklaborš, er vert aš taka eftir­farandi fram:

Aršsemistękifęri Ķslands ekki hiš sama og var

Fyrir nokkrum įrum bušu bresk stjórn­völd geysi­hįtt verš fyrir raf­orku frį nżrri kol­efnis­lķtilli raf­orku­fram­leišslu. Į žeim tķma voru góšar lķkur į aš žetta gęti nżst sem mikiš hagn­ašar­tęki­fęri fyrir ķslensk orku­fyrir­tęki og žį eink­um Lands­virkjun meš allt sitt stżran­lega vatnsafl.

Žaš tękifęri var ekki nżtt af hįlfu ķslenskra stjórnvalda žį. Og ķ dag er stašan mjög breytt frį žvķ sem žį var. Kostn­ašur vind­orku hefur fariš hratt lękk­andi. Viš Bret­land og strend­ur megin­lands Evrópu eru nś reistir vind­myllu­garšar žar sem kostn­aš­ur­inn er orš­inn svo lķtill aš žaš mun breyta mjög sam­setn­ingu raf­orku­fram­leišslu ķ slķk­um löndum.

Žessi žróun hefur óhjį­kvęmi­lega marg­vķsleg įhrif. M.a. eru įhrifin žau aš sę­strengur milli Ķslands og Bret­lands er ekki lengur žaš stóra hagn­aš­ar­tęki­fęri fyrir Ķsland sem var. Vissulega er ennžį lķklegt aš unnt vęri aš fį töluvert hęrra verš fyrir ķsl­enska raf­orku selda til Bret­lands heldur en t.a.m. žaš verš sem stór­išjan hér greišir. En mögu­leik­inn į sex­földu eša įtt­földu verši er horf­inn. Segja mį aš sį mögu­leiki hafi rokiš śtķ vešur og vind!

Į hvers forręši yrši strengurinn? 

For­send­ur sę­strengs eru sem sagt gjör­breytt­ar frį žvķ sem var fyrir nokkrum įrum. Sęstrengsverkefniš er aš vķsu ennžį tęki­fęri fyrir Ķsland sem vert er aš skoša. En ķ dag liggur mesta hagn­aš­ar­vonin senni­lega ekki hjį Landsvirkjun eša öšrum orku­fyrir­tękj­um, heldur hjį eig­anda sę­strengsins. Žess vegna er oršiš įrķšandi aš ķslensk stjórn­völd geri žaš aš höfuš­atriši mįls­ins aš tryggja meš hvaša hętti žau geti stżrt arš­semi sęstrengs. Og fastsetji slķka löggjöf įšur en slķkt verkefni veršur aš veruleika.

Fordęmi Noršmanna įhugavert

Einn möguleiki er aušvitaš aš inn­višir eins og sęstrengir séu ķ eigu ķslensks rķkis­fyrir­tękis. Žaš vęri sambęrileg leiš eins og į viš um eignarhald norska Statnett ķ öllum sę­strengjum Norš­manna sem lagšir hafa veriš til žessa. Svo stórt verk­efni kann žó t.a.m. aš vera Lands­neti ofviša (žar aš auki er Landsnet ekki rķkisfyrirtęki).

Žess ķ staš vęri mögu­lega unnt aš fara svip­aša leiš eins og Norš­menn hafa gert vegna gas­lagna sinna ķ Norš­ur­sjó. Žar hafa einka­fyrir­tęki fengiš aš fjįr­festa ķ gas­lögn­unum sem tengja norsku gas­vinnslu­svęšin viš Bret­land og megin­land Evrópu. En norska rķkiš ręšur flutn­ings­gjald­inu og stjórnar ķ reynd arš­semi inn­viš­anna.

Žetta er leiš Noršmanna til aš tryggja aš norska žjóšin fįi sem mest eša a.m.k. sanngjarnan hlut af žeim arši sem aušlindanżtingin skapar og kemur um leiš ķ veg fyrir aš fyrirtęki sem ręšur yfir innvišum misnoti žį ašstöšu. Žaš er žjóš­hags­lega mikil­vęgt aš ķslensk stjórn­völd taki žetta įlita­mįl til meiri og nį­kvęm­ari skoš­unar en veriš hefur.

Til athugunar: Höfundur vinnur aš vind­orku­verk­efnum į Ķslandi ķ sam­starfi viš norręnt orku­fyrir­tęki. Žau verk­efni miš­ast ein­göngu viš inn­lendan raf­orku­mark­aš (žaš gęti ešli­lega breyst ef sę­streng­ur yrši lagš­ur). Höf­und­ur įlķt­ur aš sę­stren­gur kunni aš vera skyn­sam­legt verk­efni, en slķkt verk­efni žarfn­ast meiri skoš­un­ar og um­fjöll­un­ar įšur en hęgt er aš full­yrša um įgęti žess eša ómögu­leika.


Sęstrengsfyrirtęki horfir til HS Orku

Frį žvķ ķ vor hefur 12,7% hluti ķ HS Orku veriš til sölu. Sį sem vill selja er ķsl­ensk­ur fjįr­festinga­sjóš­ur sem kallast ORK, en hann er ķ eigu nokk­urra ķsl­enskra lķf­eyris­sjóša og fleiri s.k. fag­fjįr­festa. Og nś ber­ast frétt­ir um aš bśiš sé aš selja žessa eign ORK. Kaup­and­inn er sagš­ur vera svissneskt félag, DC Renew­able Energy, sem er nį­tengt bresku fél­agi sem vill leggja raf­magns­kapal milli Bret­lands og Ķslands.

Umrędd kaup svissneska DC Renew­able Energy į 12,7% eign­ar­hluta ķ HS Orku eru hįš žvķ aš ašrir eig­end­ur HS Orku nżti ekki for­kaups­rétt sinn. HS Orka er žrišji stęrsti raf­orku­fram­leiš­and­inn į Ķslandi og stęrsti ein­staki viš­skipta­vinur fyrir­tęk­is­ins er įlver Norš­ur­įls (Century Aluminum) ķ Hval­firši. Žį mį nefna aš HS Orka į stór­an hlut ķ Blįa lón­inu ķ Svarts­engi.

Ed-Truell-Atlantic-SuperConnection-Disruptive-Capital_Strategy_Oct-2018Sį sem kaupir ķ HS Orku sér ber­sżni­lega tęki­fęri ķ žvķ aš hękka raf­orku­verš HS Orku til įl­vers Norš­ur­įls, en orku­veršiš žar kem­ur ein­mitt til end­ur­skoš­un­ar eftir ein­ung­is nokkur įr. Viš žetta bętist aš gangi kaup­in eftir verš­ur 12,7% hluti ķ HS Orku ķ eigu fyr­ir­tęk­is sem er nį­tengt breska Atl­antic Super­Conn­ect­ion, sem stefn­ir aš žvķ aš leggja sę­streng milli Bret­lands og Ķsl­ands.

Lykil­maš­ur­inn aš baki bįš­um fyrir­tękj­un­um, DC Renew­able Energy og Atl­antic Super­Connect­ion (Dis­rupt­ive Cap­ital), er Edmund Truell. Hann segir fjįr­fest­inga­stefnu sķna byggj­ast į žvķ aš „exploit dislocations in markets and unlock value from complex situations using a Get Rich and Stay Rich strategy“.

Höfundur žessarar stuttu greinar er viss um aš žaš yrši įbatasamt fyrir Ķsl­end­inga og ķsl­ensk­an efna­hag aš selja raf­orku til Bret­lands, rétt eins og žaš er skyn­sam­legt fyrir okk­ur aš flytja śt fisk og sjįvar­af­uršir. Um leiš er mik­il­vęgt aš viš sjįlf stżr­um žvķ hvern­ig svona sę­strengs­verkefni verš­ur unn­iš og fram­kvęmt. Og aš žaš verši fyrst og fremst til hags­bóta fyrir ķslensku žjóš­ina.

Edmund-Truell-IceLink-HVDC-CableŽaš hvern­ig Dis­rupt­ive Cap­ital og Atl­antic Super­Connect­ion hef­ur kynnt sęstrengs­verk­efniš er um margt nokk­uš sér­kenni­legt. Og žaš er nįnast śti­lok­aš aš sę­streng­ur Atl­antic Super­Connect­ion geti veriš kom­inn ķ gagn­iš strax 2025, lķkt og fyrir­tękiš hef­ur kynnt. En žó lengra verši ķ aš slķk višskipti raun­ger­ist, er ber­sżni­legt aš Truell trśir į verk­efniš. Og meš kaup­um į um­tals­verš­um hlut ķ HS Orku virš­ist hann ann­aš hvort vera aš nįlg­ast raf­orku fyrir sę­streng­inn eša aš reyna aš koma sér ķ athygl­is­verša samn­ings­stöšu gagn­vart Norš­ur­įli. Nema aš hvort tveggja sé.

Žaš veršur fróšlegt aš sjį hvort žessi kaup verša aš veru­leika eša hvort for­kaups­rétt­ar­haf­ar ganga žarna inn ķ kaup­in. En kannski vęri skyn­sam­legt fyrir Norš­ur­įl aš byrja strax aš svipast um eftir ann­arri raf­orku ķ staš žeirr­ar sem įlveriš kaup­ir nś af HS Orku?


Rķs vindmyllugaršur ofan viš Bśrfell?

Eftir nokkurra įra undir­bśning Lands­virkjunar fyrir allt aš 200 MW vind­myllu­garš viš hį­lend­is­brśn­ina ofan viš Bśr­fell taldi Skipu­lags­stofn­un til­efni til aš žau įform yršu endur­skoš­uš. Sś end­ur­skoš­un af hįlfu Lands­virkj­un­ar stend­ur nś yfir og hefur fyrir­tęk­iš sagst stefna aš minna verk­efni. Og hyggst einnig breyta upp­röš­un og staš­setn­ingu vind­myllanna. Ķ žess­ari grein verš­ur athygl­inni beint aš žess­um breyttu įform­um Lands­virkjunar.

Stašsetningin andspęnis Heklu viršist umdeild

Landsvirkjun hefur kallaš verk­efniš Bśrfells­lund. Kort­iš hér aš neš­an sżn­ir eina af žrem­ur upp­haf­leg­um hug­mynd­um fyrir­tęk­is­ins um hvar staš­setja mętti vind­myllu­garš­inn. Hin­ir kost­irnir tveir geršu rįš fyrir aš flest­ar vind­myllurn­ar yršu aš­eins neš­ar į slétt­unni žarna ofan Bśr­fells.

Burfellslundur-kort-LV-upphafleg-tillagaSkį­strik­aša svęš­iš viš Žjórsį (į kortinu) er sem sagt einn af žeim val­kost­um sem Skipu­lags­stofn­un taldi vera meš žeim hętti aš til­efni vęri til aš skoša hvort „um­fangs­minni upp­bygg­ing“ eigi bet­ur viš į žessu svęši, „bęši hvaš varš­ar hęš og fjölda vind­mylla“. Į kortinu mį lķka sjį hvar nś­ver­andi tvęr til­rauna­myllur Lands­virkj­un­ar eru staš­settar, en žęr eru hvor um sig 0,9 MW.

Svęšiš žarna ofan Bśr­fells hent­ar aš mörgu leyti vel fyrir vind­myllur. Bęši eru vind­aš­stęš­ur į svęš­inu góš­ar (hįr nżt­ing­ar­tķmi lķk­legur) og inn­višir til staš­ar (hį­spennu­lķnur, veg­ir o.fl.). Um leiš yrši kom­ist hjį žeirri rösk­un sem yrši ef vind­myllur yršu žess ķ staš reist­ar į svęš­um žar sem lengra er ķ nauš­syn­lega inn­viši. Dęmi um svęši sem hafa įhuga­veršar vind­aš­stęšur en eru fjarri öfl­ug­um hį­spennu­lķnum eša ekki ķ sér­lega góšu vega­sambandi eru t.d. Mel­rakka­slétta og Gufu­skįlar į Snę­fells­nesi.

Į móti kemur aš žarna ofan viš Bśr­fell er geysi­fögur fjalla­sżn og um svęš­iš ligg­ur fjöl­farin leiš inn į hį­lend­iš. Žaš virš­ast fyrst og fremst hafa veriš slķk sjón­ręn įhrif - og žį ekki sķst śtsżniš til Heklu - sem ollu žvķ aš Skipu­lags­stofn­un leist illa į staš­setn­ing­una og um­fang­iš į Bśr­fells­lundi. En nś mun Lands­virkj­un vera langt kom­in meš aš end­ur­hanna verk­efn­iš og žar meš er kannski mögu­legt aš žarna rķsi brįš­um fyrsti vind­myllu­garš­ur­inn į Ķslandi.

Vindmyllur eingöngu noršan vegar

Samkvęmt žeim upp­lżs­ing­um sem Lands­virkj­un hef­ur birt hefur staš­setn­ingu vind­myllanna veriš hnik­aš til žann­ig aš žęr verši allar norš­an (eša vest­an) Sprengi­sands­vegar. Ķ fyrri hönn­un eša til­lög­um voru myllurn­ar aft­ur į móti flest­ar eša marg­ar sunn­an (eša aust­an) veg­ar­ins og žar meš ķ sjón­lķnu veg­far­enda sem horfa til Heklu.

Žaš svęši sem nś er hugsaš fyrir vind­myllurn­ar er lķka tölu­vert minna en ķ fyrri til­lög­um fyrir­tęk­is­ins. Enda er end­ur­hann­aša verk­efniš sagt verša „mikiš minna“ en įšur var fyrir­hug­aš og sagt aš žaš verši „kannski 50-100“ MW. En eins og įšur sagši var upp­haf­lega miš­aš viš verk­efni allt aš 200 MW.

Veršur Bśrfellslundur tuttugu 4,2 MW vindmyllur?

Burfellslundur-kort-LV-breytingNżja stašsetningin į Bśrfells­lundi er af­mörk­uš meš blįstrik­aša svęš­inu į kort­inu hér til hliš­ar (kort­iš er śr kynn­ingu Lands­virkj­unar). Vert er aš taka fram aš žaš er harla ólķk­legt aš Lands­virkj­un verši viš žeirri įbend­ingu Skipu­lags­stofn­un­ar aš vind­myllurn­ar verši lęgri en įętl­aš var. Žvert į móti er tękni­žró­un­in meš žeim hętti aš senni­lega myndi Lands­virkjun nś vilja setja žarna upp vind­myllur sem yršu öfl­ugri og nęšu jafnvel enn­žį hęrra upp en įšur var fyrir­hug­aš.

Miš­aš viš žró­un ķ vind­orku­tękn­inni er lķk­legt aš Lands­virkj­un muni vilja reisa vind­myllur žar sem hver og ein verš­ur a.m.k. 4,2 MW aš afli. Og miš­aš viš heild­ar­stęrš vind­myllu­garšs į bil­inu 50-100 MW gętu žetta orš­iš ca. 12-25 stór­ar vind­myllur. En ekki 58-67 eins og įšur var stefnt aš. Og eins og įšur sagši yršu žetta senni­lega enn­žį hęrri mann­virki en fyrri til­lög­ur hljóš­ušu upp į.

Margir stašir į Ķslandi henta vel til aš virkja vindinn

Forvitnilegt veršur aš sjį loka­śt­fęrsl­una af vind­myllu­garši Lands­virkj­unar žarna ofan Bśr­fells og hvaš Skipu­lags­stofn­un mun segja um hana. En žrįtt fyrir breytta hönn­un Bśr­fells­lundar verš­ur staš­setn­ing­in žarna and­spęn­is Heklu sjįlf­sagt įfram um­deild. Sama į reynd­ar viš um nįnast hvert ein­asta virkj­un­ar­verk­efni sem sett er į dag­skrį; žaš er sjaldnast ein­hug­ur um slķk verk­efni. Nś­orš­iš er a.m.k. oft­ast mikill įgrein­ing­ur um bęši nż jarš­varma- og vatns­afls­verk­efni. Og sama veršur ef­laust meš vind­myllu­garša.

LV-Island-Vindorka-styrkurHér į Ķslandi mį vķša finna svęši sem eru meš góš­ar vind­aš­stę­šur. Og žó nokk­ur slķk svęši eru bęši aš­gengi­leg og hęfi­lega fjarri žétt­bżli. Fyr­ir vik­iš ętti ekki aš vera mjög flók­iš aš staš­setja vind­myllu­garša hér meš žeim hętti aš žeir valdi fólki ekki óęg­ind­um, hafi lķtil um­hverf­is­įhrif og bjóši samt upp į hag­kvęma teng­ingu viš öfl­ug­ar hį­spennu­lķn­ur ķ nį­grenn­inu. En hvort vind­myllu­garšur ķ smękk­ašri mynd ofan viš Bśr­fell fęr braut­ar­gengi, į eftir aš koma ķ ljós.


Norska olķuęvintżriš ķ hįmarki

Um aldamótin sķšustu leit śt fyrir aš norska olķu­ęvin­tżriš hefši nįš hį­marki. Og aš žašan ķ frį myndi fram­leišsl­an minnka. En meš auk­inni vinnslu į jarš­gasi og óvęnt­um fundi nżrra mjög stórra olķu­linda į norska land­grunn­inu hefur žetta mikla efna­hags­ęvin­tżri Norš­manna veriš fram­lengt. Nś er žess vęnst aš olķu- og gas­vinnslan muni auk­ast rólega fram til 2023. En eftir žaš muni hnign­unin byrja. Og hśn gęti oršiš nokkuš hröš.

Norway-Oil-Production_1971-2040_Aker-BP-oversikt-2018Umfang olķu- og gas­vinnsl­unnar į norska land­grunn­inu er meš ólķk­ind­um. Ein­ung­is eitt rķki fram­leiš­ir meira af olķu og jarš­gasi śr land­grunn­inu, en žaš er Saudi Arabķa. Žar į eftir koma Nor­egur og Katar. Žegar litiš er til höfša­tölu ber Katar žarna höf­uš og herš­ar yfir ašrar žjóš­ir (eink­um vegna risa­vax­inna gas­linda und­ir botni Persa­flóans). Žar į eftir koma ein­mitt Norš­menn, įsamt nokkrum öšrum fį­menn­um olķu­fram­leiš­end­um eins og Brunei, Kuwait og Trinidad og Tobago. Engu aš sķšur eru žaš Norš­menn sem eiga stęrsta olķu­sjóš­inn. Og reyndar eiga Norš­menn stęrsta rķkis­fjįr­fest­inga­sjóš heimsins.

Sovereign-Wealth-Funds-largest-2017Žaš voru skemmtileg tķma­mót žegar verš­męti norska Olķu­sjóšs­ins fór yfir 1.000 milljarša USD į lišnu įriĶ dag er verš­męt­iš nį­lęgt 1.028 milljarš­ar USD. Žetta jafn­gild­ir žvķ (m.v. fólks­fjölda) aš viš Ķsl­end­ing­ar ęttu­m spari­bauk meš u.ž.b. 60 milljöršum USD (sem jafngildir um 6.500 milljöršum ISK) og žaš vel aš merkja allt ķ erlendum gjaldeyri. Nś er bara aš bķša og sjį hversu stór ķslenski auš­linda­sjóš­ur­inn verš­ur. Og žį vęnt­an­lega meš sķnu sjįvar­auš­linda­gjaldi og Lands­virkjunar­hagnaši.


Straumhvörf ķ raforkugeiranum

Mikill vöxtur hefur veriš ķ nżt­ingu į vind- og sól­ar­orku sķš­ustu įrin. Nś er liš­inn u.ž.b. įra­tugur sķšan sį sem žetta skrif­ar byrj­aši aš sjį tęki­fęri ķ žess­um teg­undum raf­orku­fram­leišslu. Žį virt­ist sem bjart­ast vęri fram­undan ķ nżt­ingu sólar­orku, enda voru mjög góš­ar horf­ur į hratt lękk­andi kostn­aši žar. Reynd­in varš žó sś aš žaš var ekki sķš­ur vind­orkan sem varš sķ­fellt hag­kvęm­ari. Enda hefur tölu­vert meira veriš fjįr­fest ķ vind­orku en sól­ar­orku, sbr. graf­iš hér aš nešan.

Global-wind-and-solar-over-1000-MW_1000GW_Chart-June-2018-1Eins og sjį mį į žessu sślu­rit­i nįši sam­an­lagt upp­sett afl ķ sólar- og vind­orku nż­veriš yfir 1000 GW (milljón MW). Til sam­an­buršar mį hafa ķ huga aš upp­sett afl allra virkj­ana į Ķslandi ķ dag er tęp­lega 3 GW (um 2.800 MW). Allt upp­sett afl į Ķslandi sam­svar­ar žvķ aš vera svip­aš og 0,3% af upp­settu afli ķ vind- og sóla­orku.

Ķ dag er raforku­fram­leišsla nżrra og nż­legra vind­myllu­garša vķša orš­in ódżr­ari en allra ann­arra teg­unda nżrra raf­orku­vera. Umrędd lękk­un į kostn­aši ķ vind­orku, įsamt svip­ašri žró­un ķ sólar­orku­geir­anum, gęti valdiš straum­hvörfum ķ raf­orku­fram­leišslu heims­ins. Fyrir­tęki sem sér­hęfa sig ķ aš fylgj­ast meš žró­un­inni ķ orku­geir­an­um spį žvķ sum aš į nęstu žrem­ur įra­tug­um muni hlut­fall end­ur­nżjan­legrar orku ķ raf­orku­fram­leišslu heims­ins fara śr nś­ver­andi tęp­lega 25% ķ nęstum žvķ 65%! Sbr. grafiš hér aš nešan.

World-Power-Mix_1970-2050_BNEF-2018

Įętlaš er aš žess mikla aukning ķ fram­leišslu raf­orku meš endur­nżjan­legum hętti verši fyrst og fremst vegna nżrra vind- og sólar­orku­vera. Og žó svo įvallt beri aš taka svona tölum meš fyrir­vara, viršist lķklegt aš stór hluti af nżju raf­orku­fram­boši héšan ķ frį muni koma frį nżj­um vind­myllu­göršum. Žessi žróun mun ekki ašeins breyta raf­orku­geir­anum I lönd­um sem enn­žį eru mjög hįš kol­um og kjarn­orku, held­ur einn­ig hafa įhrif hér į Ķslandi. Ķ fram­tķš­inni mun t.d. stór­išjan ķ vax­andi męli njóta ódżrrar vind­orku og vatns­afliš ķ aukn­um męli verša ķ hlut­verki jöfn­unar. Žessi žró­un er nś žegar t.d. kom­in į góšan skriš ķ Skandi­navķu og skyn­sam­legt aš ķslenski raf­orku­geir­inn fari aš bśa sig undir žessa žróun.


Statoil oršiš Jafnašarnoršur

Heimurinn er aš breytast og lķka Stat­oil. Sagši stjórnar­for­mašur Stat­oil ķ mars s.l. žegar hann tilkynnti aš senn fengi žetta stęrsta fyrir­tęki Noršur­land­anna nżtt nafnSumir héldu jafnvel aš um snemm­boriš aprķl­gabb vęri aš ręša. Hér er fjallaš um žessa óvęntu nafna­breyt­ingu og nżjar įherslur fyrir­tękis­ins um aš stór­auka fjįr­fest­ingar ķ endur­nżjan­legri orku.

Statoil-becomes-Equinor_Eldar- Saetre_May-15-2018Jį - žaš kom mörgum į óvart žegar norski olķu­ris­inn Stat­oil til­kynnti aš fyrir­tękiš myndi brįtt breyta um nafn og taka upp nafniš Equinor. Nżja nafniš tók form­lega gildi meš sam­žykkt ašal­fundar Stat­oil um mišjan maķ s.l. og žar meš hętti nafn fyrir­tękis­ins aš endur­spegla olķu og rķkis­eign. Aš sögn ljśf­ling­anna hjį Stat­oil vķsar nżja nafn­iš annars vegar til jöfn­ušar (equi) og hins vegar til Noregs (nor) og er af žeirra hįlfu sagt aš žetta nżja nafn end­ur­spegli vel bęši arf­leifš og fram­tķšar­įherslur fyrir­tękisins. Žarna var žó aug­ljós­lega ekki farin jafn žjóš­leg leiš viš nafna­breyt­ing­una eins og žegar nafni danska orkufyrirtękisins Dong Energi var nżlega breytt ķ Ųrsted.

Mögu­lega mętti žżša nżja nafniš Equinor sem Jafn­ašar­noršur? Um ašdraganda nafna­breyt­ingar­innar er žaš aš segja aš undan­farin įr hefur Stat­oil m.a. veriš aš hasla sér völl ķ beisl­un vind­orku į hafi śti. Fyrir­tękiš į nś žegar žrjį stóra vind­myllu­garša viš strendur Bret­lands og er meš fleiri ķ undir­bśningi.

Hywind-Scotland-Statoil-Equinor-illustrationEinn af žess­um vind­myllu­göršum er Hywind, um 30 km utan viš bęinn Peter­head ķ Skot­landi. Hywind hefur žį miklu sér­stöšu aš žar eru risa­vaxnar vind­myllurnar ekki festar ķ hafs­botn­inn, heldur eru žęr fljót­andi og liggja fyrir akkerum! Žetta er mikiš frum­kvöšla­verk­efni og žaš er ekki sķst žessi śt­fęrsla į orku­fram­leišslu sem Statoil - og nś Equinor - hyggst vešja į ķ fram­tķš­inni. Auk žess auš­vitaš aš halda įfram aš vinna olķu og gas handa okkur aš brenna.

Ennžį er žaš nęr eingöngu vind­orkan śti ķ sjó sem Equi­nor sinnir auk gömlu kjarna­starf­sem­innar. Nżlega byrjaši fyirt­ękiš žó aš höndla meš raf­orku, ž.e. kaup­a og selja raf­magn į norręnum raf­orku­markaši. Įhuga­vert verš­ur aš sjį hvernig sś starfsemi Equi­nor mun žró­ast. Į kom­andi įrum og įra­tug­um er svo fyrir­hugaš aš Equi­nor stór­auki fjįr­fest­ingar ķ marg­vķs­legri endur­nżjan­legri orku.

Equinor-oil-Rétt er aš taka fram aš olķu- og gas­vinnslan er įfram algert hryggjar­stykki ķ starf­semi Equ­inor og allt annaš nįnast smį­atriši ķ rekstrin­um. Og žaš eru held­ur engar grund­vallar­breyt­ingar aš verša ķ eign­ar­haldi fyrir­tęk­is­ins, žar sem norska rķk­iš er meš sterk­an meiri­hluta (2/3). Žaš er žvķ kannski ekki aš undra aš sum­um žyki nafna­breyt­ingin óžarfi og jafn­vel furšu­leg. Ein­hver sagši nżja nafniš sęma betur ęvintżra­hesti ķ Game of Thrones frem­ur en žessu mikil­vęga og gamal­gróna fyrirtęki ķ norsku efna­hags­lķfi.

Statoil-Equinor-April-fools-day-2018Žess mį ķ lokin geta aš kostnašur vegna nafna­breyt­ing­ar­innar er sagš­ur hafa num­iš sem sam­svarar um žremur milljörš­um ķsl­enskra króna. Kannski mį segja aš žetta séu algerir smį­aurar ķ veltu Equi­nor, žvķ til saman­buršar voru heildar­tekjur fyrir­tękis­ins fyrsta įrs­fjórš­ung­inn meš nżja nafniš, um 18 milljaršar USD eša sem nemur um 1.900 milljörš­um ķsl­enskra króna. Žriggja mįn­aša tekj­ur Equi­nor eru sem sagt meira en tvö­faldar įrs­tekjur ķsl­enska rķkisins!


Vindorkan oršin hagkvęmust

Fyrirtęki sem nota mikiš rafmagn leggja ešli­lega mik­iš upp śr žvķ aš leita eftir ódżr­ustu raf­ork­unni. Um leiš skipt­ir žaš žau miklu ef unnt er aš tryggja aš raf­magns­veršiš rjśki ekki skyndi­lega upp. Žess vegna hafa slķk fyrir­tęki löng­um sóst eftir lang­tķma­samn­ing­um meš föstu orku­verši eša aš verš­iš sé tengt žeirra eigin afurša­verši. Žann­ig draga žau mjög śr įhęttu sinni. En nś eru aš verša athygl­is­verš­ar breyt­ing­ar ķ žess hįttar viš­skipt­um, žar sem vind­orkan er aš leysa vatns­afliš af hólmi sem hag­kvęm­asti kost­ur­inn fyrir stóra raf­orku­notendur.

Frį vatnsafli til vindorku

Sögulega hafa samn­ingar af žessu tagi, ž.e. um hag­stętt raf­orku­verš til langs tķma, eink­um ver­iš viš fyrir­tęki sem reka stór­ar vatns­afls­virkj­an­ir. Slķk­ar virkj­an­ir hafa boš­iš upp į žaš aš selja raf­orku į hvaš lęgstu verši og žaš til langs tķma. Ķ dag er staš­an aftur į móti vķša orš­in sś aš vatns­afls­fyrir­tęki sjį sér frem­ur hag ķ žvķ aš selja fram­leišslu sķna inn į almennan markaš. Žess ķ staš eru žaš vind­orku­fyrir­tęki sem nś bjóša oft hag­kvęm­ustu samn­ing­ana fyr­ir stór­not­end­ur. Žetta er alger­lega nżr raun­veru­leiki og mun vafa­lķtiš hafa veru­leg įhrif į raf­orku­viš­skipti vķša um heim į kom­andi įrum.

Norręn fyrirtęki ķ fararbroddi 

Žaš eru sem sagt nżir vind­myllu­garš­ar sem nś bjóša hag­kvęm­ustu lang­tķma­samn­ing­ana ķ raf­orku­viš­skipt­um. Žetta į eink­um viš ķ Evrópu en žekk­ist žó vķš­ar um heim­inn. Žarna hafa norręn orku­fyrir­tęki veriš braut­ryšj­end­ur og einn­ig hafa svona samn­ing­ar oršiš algeng­ari ķ lönd­um eins og Bret­landi og Banda­rķkj­un­um.

Lengsti vindorkusamningurinn til žessa er til 29 įra

Bestu norręnu dęmin um svona lang­tķma­samn­inga vind­orku­fyrir­tękja og stór­not­enda um raf­orku­viš­skipti er raf­orku­sala til įl­fyrir­tękja ķ Noregi. Žar hafa bęši Alcoa og Norsk Hydro veriš aš gera samn­inga um kaup į miklu orku­magni frį vind­myllu­görš­um ķ Noregi og Svķžjóš. Nżjasti samn­ing­ur­inn af žessu tagi er jafn­framt sį sem var aš slį met ķ gildis­tķma. Žar samdi Norsk Hydro um kaup į nįlęgt 800 GWst įr­lega frį 235 MW vind­myllu­garši ķ Svķ­žjóš.

Norsk-Hydro-aluminum-smelter-norwayŽaš er til marks um umfang žessa samn­ings aš hann sam­svar­ar um 75% af allri raf­orku­notkun jįrn­blendi­verk­smišju Elkem į Grund­ar­tanga. Og žessi nżjasti stóri vind­orku­samn­ing­ur ķ Skandinavķu er vel aš merkja ķ takti viš żmsa ašra svip­aša samn­inga sem gerš­ir hafa ver­iš und­an­far­in misseri, nema hvaš samn­ings­tķm­inn žarna er óvenju lang­ur eša 29 įr. Tal­iš er aš žetta sé lengsti samn­ing­ur um kaup į vind­orku sem gerš­ur hef­ur ver­iš ķ heim­inum til žessa.

Žróunin į Ķslandi kann aš verša svipuš

Žessi langi samn­ings­tķmi er mjög tįknręnn fyrir žaš aš tękn­in ķ vind­ork­unni er ekki aš­eins aš verša sķ­fellt betri og ódżr­ari, held­ur eru vind­myll­urnar lķka aš verša ein­fald­ari ķ viš­haldi. Nś eru vindmyllugaršar sem sagt įlitnir bęši hagkvęmir og lķtt įhęttusamir ķ rekstri.

Til aš unnt sé aš nżta ódżra vind­orku ķ mikl­um męli žurfa aš vera fyr­ir hendi raf­orku­ver sem geta jafn­aš śt fram­leišslu­sveiflur vind­myllu­garša. Ķ sum­um lönd­um eru žaš eink­um gas­orku­ver sem eru ķ žvķ hlut­verki, en ķ Nor­egi og Svķ­žjóš eru žaš stóru vatns­afls­fyrir­tękin sem sjį sér hag ķ žvķ aš sinna žess­um hluta raf­orku­mark­aš­ar­ins.

Noway-wind-power-winterMeš svipušum hętti og hjį norręnu fręnd­um okkar er lķk­legt aš stóra ķsl­enska vatns­afls­fyrir­tękiš, Lands­virkjun, sjįi hag ķ svona viš­skipt­um. Žaš gęti bęši gerst meš žvķ aš fyrir­tękiš reisi sķna eigin vind­myllu­garša og komi aš samn­ing­um viš önn­ur fyrir­tęki um vindorku­viš­skipti og/eša verši ķ hlut­verki var­afls. Žarna eru żmsir įhuga­veršir mögu­leikar.

Vegna ein­angrun­ar ķsl­enska raf­orku­mark­aš­ar­ins er senni­legt aš hér verši žró­un­in ekki alveg meš sama hętti og ķ Skandķ­navķu. En žaš er nęsta vķst aš lękk­andi kostn­aš­ur vind­ork­unnar muni óhjį­kvęmi­lega hafa įhrif į orku­mark­aš­inn hér, rétt eins og annars stašar.

Höfundur starfar sem rįšgjafi į sviši orkumįla og vinnur m.a. aš vindorkuverkefnum ķ samstarfi viš evrópskt orkufyrirtęki.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband