Ķsland ręšur sęstrengjum

Evrópusambandiš byggir į viša­miklum samn­ingum og öšrum rétt­ar­heim­ild­um. Oft er laga­text­inn flók­inn og ekki aug­ljóst hvernig į aš tślka hann. Žetta į auš­vit­aš lķka viš um ķs­lenska lög­gjöf. Žess vegna žarf stund­um aš koma til kasta dóm­stóla. Sum meint įgrein­ings­efni eru žó žann­ig vax­in aš ein­falt er aš sjį hver hinn rétti skiln­ing­ur er.

Ķ tengslum viš fyrir­hug­aša  inn­leiš­ingu Ķs­lands į regl­um s.k. žrišja orku­pakka hef­ur stund­um heyrst aš ef Ķsland hafni žvķ aš veita raf­orku­sę­streng frį Evrópu aš­gang aš Ķs­landi, geti žaš reynst brot į regl­um sem eru skuld­bind­andi fyrir Ķsland vegna aš­ild­ar okkar aš Evrópska efna­hags­svęš­inu (EES). Žetta er ein­fald­lega rangt. Ķslandi er ķ sjįlfs­vald sett hvort slķk­ur sę­streng­ur yrši leyfš­ur eša ekki.

HVDC-subsea-interconnectorŽetta kemur t.a.m. meš skżr­um hętti fram ķ Samn­ingnum um starfs­hętti Evrópu­sam­bands­ins (Treaty on the functioning of the European Union; TFEU). Ķ žessu sam­bandi mį vķsa ķ 194. gr. um­rędds samn­ings, žar sem segir aš skip­an orku­mįla hvers aš­ildar­rķkis sé ķ žess hönd­um.

Hvorki samn­ingar Evrópu­sam­bands­ins, samn­ing­ur­inn um EES, žrišji orku­pakk­inn, regl­urnar um frjįls vöru-og žjón­ustu­viš­skipti, né ašrar réttar­heim­ildir Evrópu­rétt­arins breyta neinu um žetta.

Sem sagt: Hvort Ķsland įkveš­ur aš tengjast öšru Evrópu­landi meš sę­streng til raf­orku­flutn­inga er alfariš ķ hönd­um Ķs­lend­ingra sjįlfra. Eša öllu heldur į valdi Al­žingis. Um žetta er enginn vafi.

Höfundur vinnur aš raforku­verk­efnum į Ķs­landi. Žau verk­efni eru alger­lega óhįš žvķ hvort žrišji orku­pakk­inn verš­ur af­greidd­ur į Alžingi ešur ei.


Fįfnir Viking veršur Atlantic Harrier

Nś sér lķklega loks­ins fyrir endann į sorgar­sög­unni um žjón­ustu­skipiš Fįfni Viking. Ķslenska fyr­ir­tęk­iš Fįfnir Off­shore pant­aši į sķn­um tķma smķši į tveim­ur glęsi­legum žjón­ustu­skip­um fyrir olķu­išn­aš­inn. Žar var sam­iš viš norsku skipa­smķša­stöš­ina Havyard ķ Fosna­vogi. En varla var blek­iš žorn­aš į žeim samn­ing­um žeg­ar ljóst varš aš sś fjįr­fest­ing ķs­lenskra einka­ašila og lķf­eyris­sjóša kęmi ekki til meš aš ganga upp.

Fįfnir Offshore tók viš fyrra skipinu, Polar­syssel, įriš 2014 og lenti strax ķ vand­ręš­um meš rekstur­inn vegna ónógra verk­efna fyrir skip­iš. Brįtt varš ljóst aš ekki yrši unnt aš greiša aš fullu fyrir smķši į hinu skip­inu, sem hafši ver­iš kall­aš Fįfnir Viking.

Stjórn Fįfnis Off­shore įkvaš aš fį smķš­inni seink­aš og greiša tafa­bęt­ur til skipa­smķša­stöšvar­innar. Um leiš fékkst heim­ild Hav­yard til aš fęra įbyrgš­ina vegna pönt­unar skips­ins frį Fįfni Off­shore yfir ķ nżtt dótt­ur­félag, sem nefnt var Polar Mari­time. Van­efndir ķs­lenska fyrir­tęk­is­ins uršu svo til žess aš ķ upp­hafi įrs 2017 rifti Hav­yard smķša­samn­ingnum.

Atlantic-Harrier-illustrationSķšan žį hefur skrokk­ur­inn af Fįfni Viking leg­iš ķ reišu­leysi ķ Nor­egi, en žang­aš var hann dreg­inn frį Tyrk­landi žar sem smķš­in įtti sér staš. Žaš var svo loks fyrr į žessu įri (2019) aš til­kynnt var aš kaup­andi hafši fund­ist aš skrokknum. Og nś hef­ur veriš til­kynnt um aš žar į ferš sé kana­dķska žjón­ustu­skipa­śt­gerš­in Atlantic Tow­ing.

Kana­dķska fél­ag­iš fęr full­bśiš skip­iš afhent į nęsta įri (2020) og fęr žaš nafniš Atlantic Harrier. Af żmsum tilkynn­ingum um viš­skiptin mį rįša aš kana­dķska fél­ag­iš fįi skip­iš ódżrt, en um leiš lįg­mark­ar Hav­yard tjón sitt af žvķ aš sitja uppi meš skips­skrokk­inn enn­žį leng­ur. Og nś er žess­ari dap­ur­legu viš­skipta­sögu vegna smķši Fįfnis Viking von­andi end­an­lega lok­iš.

Hvort ķs­lenskt olķu­ęvintżri vakn­ar į nż mun tķm­inn leiša ķ ljós. En žaš er aug­ljóst aš ķs­lenska śt­rįs­in ķ žess­um geira olķu­vinnslu­žjón­ustu og śt­gerš­ar varš žvķ miš­ur ekki til fjįr. Og žvķ tęplega jafn „spennandi verkefni“ eins og sum­ir banka­menn hér full­yrtu sķšla įrs 2014.

Lęr­dóm­ur­inn af žessu hlżt­ur aš vera sį aš Ķslend­ing­ar og ašrir eiga aš fara alveg sér­stak­lega var­lega žeg­ar rįš­ist er i fjįr­fest­ing­ar ķ starf­semi sem viš­kom­andi hafa litla sem enga reynslu af. Um leiš er mikil­vęgt fyrir Ķsland aš horfa til nżrra tęki­fęra. En žį žarf fag­mennska og aš­gętni aš vera ķ fyrir­rśmi.


Noršmenn fjįrfesta ķ ķslenskum vindi

Norska vindorkufyrirtękiš Zephyr hefur stofnaš dóttur­fyrir­tęki į Ķslandi; Zephyr Ice­land. Mark­mišiš er aš reisa hér vind­myllur og vind­myllu­garša og bjóša um­hverf­is­vęna raforku į hag­kvęmu og sam­keppn­ishęfu verši. Ķ žessu skyni hyggst fyrir­tękiš į nęst­unni m.a. verja veru­leg­um fjįr­mun­um til rann­sókna į vind­aš­stęš­um į Ķslandi.

Norsk sveitarfélög og fylki

Norska Zephyr er ķ eigu žriggja norskra vatns­afls­fyrir­tękja. Žau eru Glitre Energi, Vard­ar og Ųst­fold Energi. Žessi žrjś fyrir­tęki eru öll ķ eigu norskra sveit­ar­fél­aga og fylkja. Fram­kvęmda­stjóri Zephyr į Ķslandi er Ketill Sigur­jóns­son, sem jafn­framt er hlut­hafi ķ fyrirt­ękinu.

Meira en 500 MW ķ rekstri

Zephyr hefur veriš leišandi ķ nżt­ingu vind­orku ķ Noregi og hefur žeg­ar reist meira en 300 MW af vind­afli žar ķ landi. Sś fjįr­fest­ing jafn­gildir meira en 35 milljörš­um ķs­lenskra króna. Fyr­ir­tękiš er nś aš reisa žar nżjan 200 MW vind­myllugarš og veršur žvķ senn meš um 500 MW af vindafli ķ rekstri. Žaš jafngildir raf­orku­notkun um 75 žśsund norskra heimila.

Öflugir samstarfsašilar

Zephyr bżr yfir mikilli tęknilegri žekkingu og vķštękri reynslu į öllum žįttum vind­orku­verk­efna og nżtur góšra višskiptasambanda viš żmsa sterka fjįrfesta og fyrirtęki. Mešal nokk­urra helstu viš­skipta­vina Zep­hyr ķ verkefnum fyrirtękisins fram til žessa eru įlfram­leiš­and­inn Alcoa, fjįr­fest­inga­fyrir­tękiš Black Rock og tęknirisinn Google.

Zephyr-Tellenes-wind-parkViš stofnun Zephyr Iceland var eftirhafandi haft eftir stjórnarmönnum félagsins:

Olav Rommetveit, forstjóri norska Zephyr og stjórnarformašur Zephyr į Ķslandi: Ķsland bżr yfir geysilega góšum vindašstęšum og jafnvel enn betri en eru ķ Noregi. Ég er afar įnęgš­ur meš žį įkvöršun stjórnar Zephyr aš Ķsland verši fyrsti markašur okkar utan Nor­egs. Vindurinn į Ķslandi, įsamt sveigjanleikanum sem ķslenska vatnsaflskerfiš bżr yfir, skap­ar Ķslandi óvenju gott tękifęri til aš nżta vindorku meš ennžį hagkvęmari hętti en ķ flest­um öšrum löndum. Samhliša žvķ aš ķslensk vindorka getur aukiš hagsęld į Ķs­landi, munu verkefni Zephyr Iceland skapa nżjar tekjur fyrir bęši landeigendur og sveitarfélög.

Morten de la Forest, stjórnarmašur ķ Zephyr į Ķslandi:

Zephyr hefur undanfariš kannaš ķslenska raforkumarkašinn ķtarlega, įsamt višeigandi lög­gjöf og stefnu stjórnvalda. Fyrirtękiš sér įhugaverš tękifęri til nżt­ing­ar vindorku į Ķs­landi og sterkar vķsbendingar eru um aš ķslensk vindorka verši sam­keppnis­hęf viš bęši vatns­afl og jaršvarma. Ķslenska vind­orku­fyrir­tękiš Zephyr Iceland mun njóta góšs af sér­žekk­ingu og reynslu norska móš­ur­félagsins og hefur alla burši til aš žróa hér verkefni sem munu reynast bęši hag­kvęm og umhverfisvęn.

Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri Zephyr į Ķslandi:

Į sķšustu įrum hefur vindorka oršiš sķfellt ódżrari og hagkvęmari. Žaš er žvķ sann­ar­lega  tķma­bęrt aš byrja aš nżta vindinn hér į Ķslandi til raforkuframleišslu og žannig stušla aš enn sterkari sam­keppnishęfni Ķslands. Um leiš er afar hvetjandi aš hafa feng­iš svo öflugt og reynslu­mikiš fyrirtęki til samstarfs sem norska Zephyr er. Rétt eins og ķ verkefnum Zep­hyr ķ Noregi, mun Zephyr Iceland leggja höfuš­įherslu į vandašan undirbśning verk­efna og góša upplżsingamišlun, enda er mikil­vęgt aš breiš sįtt rķki um uppbyggingu af žessu tagi. Fram­tķš Ķslands er vindasöm og björt ķ senn.

-------

Nįnari upplżsingar veitir Ketill Sigurjónsson (s. 863 8333). Starfsstöš Zephyr Iceland er aš Kalk­ofnsvegi 2 viš Hafnartorg ķ Reykjavķk. Myndin hér aš ofan sżnir vindmyllugaršinn Tellenes, sem Zephyr lauk viš sumariš 2017. Hann er 160 MW og er öll raforkan seld til Google meš langtķmasamningi.


Frį Reins til Rivian

Rafmagnsbķlum fer fjölgandi og verša sķ­fellt betri. Ķ sķš­ustu grein hér var rak­iš hvern­ig Nor­eg­ur er ķ far­ar­broddi raf­bķla­vęš­ing­ar­inn­ar. Kannski mun­um viš brįtt sjį svip­aša žró­un hér į Ķs­landi. Og kannski get­um viš meira aš segja brįš­um rennt inn į hį­lendiš - į rafmagns­jeppa!

Bišin eftir alvöru rafmagnsjeppa

Sį sem žetta skrifar hefur litiš raf­bķla horn­auga. Eink­um vegna žess aš dręgi žeirra er ekki enn oršin nóg. ž.e. ekki enn­žį unnt aš aka mjög langt įn žess aš end­ur­hlaša. En lķka  vegna žess aš enn eru ekki komn­ir fram raun­veru­leg­ir hag­kvęm­ir raf­magns­jepp­ar. Žaš kann žó aš vera aš breyt­ast. Og žar er kannski įhuga­verš­ast­ur bķll sem kall­ast Rivian. Žetta er ansiš lag­leg­ur jeppi, sem į aš geta far­iš um 600 km į einni hlešslu.

Flottur rafmagnsjeppi dregur aš sér fjįrfesta

Žaš er athyglisvert aš ­ver­iš setti Ford 500 millj­ón­ir doll­ara ķ žróun Rivian. Og ör­­um mįn­­um fyrr fjįr­festi Amazon fyrir 700 mill­jón­ir doll­ara ķ Rivian. Žaš eru sem sagt marg­ir öfl­ug­ir aš vešja į Rivian.

Rivian-green-2Rivian jeppinn er hug­ar­smķš ungs verk­fręš­ings,Robert J. Scaringe, sem hef­ur nś unn­iš aš und­ir­bśn­ingi Rivian ķ heil­an įra­tug. Og nś virš­ist sem draum­ur­inn sé loksins aš verša aš veru­leika. Fyrsti Rivian jepp­inn į aš verša af­greidd­ur til kaup­anda į nęsta įri (2020).

Rivian minnir į gamla góša gręna Reinsinn

Greinarhöfundur er tals­vert spennt­ur fyrir žessum Rivian. Ekki bara af žvķ žarna er um aš ręša flott­an bķl og mik­il­vęg tķma­mót ķ bif­reiša­fram­leišslu. Žaš er nefni­lega svo aš žessi gręni Rivian minn­ir töluvert į gamla góša Reinsinn. Sem var įrgerš 1971 og trygg­ur far­ar­skjóti fjöl­skyld­unn­ar ķ yfir ald­ar­fjórš­ung og meira en 400 žśsund km.

Range Rover var sann­kall­­ur tķma­móta­jeppi fyr­ir nęst­um fimm­tķu įr­um. Og kannski er nś loks aš koma aš žvķ aš fall­egur og stķl­hreinn raf­magns­jeppi lķti dags­ins ljós. En mun hann end­ast jafn vel og fyrsta tżpan af Range Rover?


Rafbķlabyltingin oršin aš raunveruleika?

Er rafbķlabyltingin loks brostin į? Hinn hag­kvęmi raf­magns­bķll hef­ur ans­iš lengi ver­iš rétt hand­an viš horn­iš. Žaš žekkj­um viš vel; viš sem horfš­um af įfergju į Nżjustu tękni og vķsindi hér ķ Den. Žaš er a.m.k. svo aš ķ minn­ing­unni finnst grein­ar­höf­undi sem hann hafi horft į hverja raf­bķla­frétt­ina į fęt­ur ann­arri ķ žeim įgętu žįtt­um fyrir margt löngu. Og aš raf­bķla­bylt­ing­in hafi lengi veriš alveg viš žaš aš bresta į.

Raf­bķla­tękn­inni hefur fleygt mjög fram į sķš­ustu įrum. Engu aš sķš­ur eru raf­bķlar enn dżr­ari en hefš­bundn­ir bķl­ar meš bruna­hreyf­il. En žetta er aš breyt­ast hratt og mögu­lega mjög stutt ķ aš kostn­­ur­inn verši svip­­ur og jafn­vel aš raf­magns­bķl­arnir verši ódżr­ari en žeir hefš­bundnu. Žaš į žó enn eft­ir aš koma ķ ljós hvort lķf­tķmi stóru raf­hlašn­anna upp­fylli kröf­ur neyt­enda um lang­an akst­urs­tķma. Einn­ig er enn óvķst hversu dręgi hreinna raf­magns­bķla, ž.e. bķla sem hafa ein­ung­is raf­mót­or, kem­ur til meš auk­ast hratt.

Sķšustu įrin hefur raf­magns­bķlum fjölg­aš veru­lega og žaš eru sķ­fellt fleiri sem nś spį žvķ aš žess hįtt­ar bķl­ar taki senn yfir fólks­bķla­mark­­inn. Žaš er samt óvķst hversu hratt raf­bķla­vęš­ing­in mun ganga. Sį sem žetta skrif­ar mun t.a.m. lķk­lega ekki kaupa sér raf­bķl fyrr en dręgn­in į žokka­lega hag­kvęm­um raf­bķl verš­ur orš­in a.m.k. 400 km. En hver hef­ur sinn smekk. Ķ žess­ari grein er fjall­aš um raf­magns­bķla og sér­stak­lega lit­iš til hinn­ar hröšu śt­breišslu raf­bķla ķ Nor­egi. Kannski mun­um viš brįtt sjį svip­aša žró­un hér į Ķslandi.

Rafmagnsbķlar brįtt ódżrari en hefš­bundnir bķlar

Vegna sķfellt betri og ódżrari raf­geyma, auk žess sem sķ­fellt fleiri bķla­fram­leiš­end­ur eru aš koma meš nżja raf­magns­bķla, fer fram­leišslu­kostn­­ur raf­magns­bķla hratt lękkandi. Vķs­bend­ing­ar eru um aš viš nįlg­umst nś mjög žau mik­il­vęgu vatna­skil žeg­ar raf­­bķll­inn verš­ur ódżr­ari en hef­bundn­ir sam­bęri­leg­ir bķl­ar meš sprengi­hreyf­il. Sam­kvęmt Bloom­berg New Energy Finance (BNEF) eru senni­lega ein­ung­is žrjś įr ķ aš raf­magns­bķl­ar verši ódżr­ari en hefš­bundnir fólks­bķl­ar meš bruna­hreyf­il. Um leiš og žaš ger­ist gęti raf­magns­bķll­inn nįn­ast yfir­tek­iš fólks­bķla­mark­­inn į undra­skömm­um tķma. Žvķ um leiš og raf­bķll­inn verš­ur hag­kvęm­asti kost­ur­inn mun fjöld­inn velja raf­bķl.

Skilgreiningar į rafbķl: Bara BEV eša lķka tvinnbķlar?

Įšur en lengra er mikilvęgt aš muna aš raf­magns­bķl­um er skipt ķ nokkra flokka. Helstu skil­grein­ing­ar sem gott er aš kunna deili į eru BEV, PHEV og HEV. Ķ reynd eru žetta tveir megin­flokk­ar; hreinir raf­bķl­ar ann­ars veg­ar og tvinn­bķl­ar hins vegar. En sök­um žess hversu lķtla dręgni tvinn­bķlar hafa į raf­hlešsl­unni, kann aš vera hęp­iš aš skil­greina slķka bķla sem raf­bķla. Žó svo žaš sé oft gert.

BEV er hinn eini sanni rafbķll

BEV stendur fyrir Battery Electric Vehicle. Slķk­ar bif­reiš­ar eru meš raf­mót­or og ekki meš bensķn- eša dķsel­vél (sem sagt ekki meš bruna­hreyfil). Žeir eru hlašn­ir raf­magni meš žvķ aš stinga žeim ķ sam­band meš raf­magns­tengli. Žeg­ar slķk­ur bķll veršur raf­magns­laus kemst hann ekki lengra. 

BEV eru sem sagt óhįš­ir hefš­bundnu elds­neyti og frį žeim kem­ur žvķ hvorki kol­tvķ­sżr­ing­ur né ann­ar óęski­leg­ur śt­blįst­ur. Um leiš skipt­ir miklu, śt frį um­hverf­is­sjón­ar­miš­um, hvern­ig raf­magn­iš sem bķll­inn not­ar er fram­leitt. Raf­bķll sem ķ reynd gengur į kola­orku er lķtt um­hverf­is­vęnn, ólķkt raf­bķll sem keyr­ir į raf­orku frį t.d. vind­myll­um eša vatns­afls­virkj­un. Bķl­ar sem flokk­ast sem BEV eru af żms­um teg­und­um, en žeir žekkt­ustu eru lķk­lega Niss­an Leaf og Tesla.

Tvinnbķlar (PHEV og HEV)

Hinn flokkur raf­bķla eru bķlar sem bęši ganga fyrir raf­magni og elds­neyti; eru sem sagt bęši meš raf­mótor og meš bruna­hreyfil. Į ensku nefn­ast žeir HEV, sem stend­ur fyrir Hybrid Electric Vehicle. Į ķs­lensku eru žess­ir bķl­ar nefnd­ir tvinn­bķl­ar. Bif­reiš­ar af žessu tagi eru żmist meš bśn­aš til aš stinga žeim ķ sam­band eša aš geym­ir­inn fyrir raf­mót­or­inn fęr ein­ung­is hlešslu žeg­ar bķll­inn er į ferš. Fyrr­nefnda śt­fęrsl­an kallast PHEV sem stend­ur fyrir Plug-in Hybrid Electric Vehicle, en į ķs­lensku er žį tal­aš um tengil­tvinn­bķla.

Tvinnbķlar geta ekki ekiš mjög langt į raf­hlešsl­unni, enda eru žeir ekki meš eins öfl­ug­an raf­geymi fyrir akst­ur­inn eins og BEV.  Engu aš sķš­ur geta svona bķlar dreg­iš veru­lega śr elds­neyt­is­notk­un, t.d. ef žeim er al­mennt ekiš stutt­ar vega­lengd­ir (eins og t.d. ķ og śr vinnu). Raf­hlešsl­an dug­ar vel fyrir slķk­an akst­ur. Ef rįš­ist er ķ  lengri ferš­ir į tvinn­bķl tek­ur bensķn­vél­in (eša dķsel­vélin) viš žeg­ar raf­hlešsl­an er bśin. Dęmi um teng­il­tvinn­bķla eru t.d. Chevro­let Volt og Mitsu­bishi Out­lander. Og žekkt­asti tvinn­bķll­inn er lķk­lega Toyota Prius.

Loks mį minna į aš bķl­ar koma einn­ig ķ žeirri śt­fęrslu aš vera meš efna­rafal, sem breyt­ir eld­sneyti ķ raf­magn. Žar eru vetn­is­raf­alar hvaš athygl­is­verš­ast­ir og dęmi um slķk­an bķl er breski River­simple. Vetn­is­bķl­ar virš­ast žó eiga und­ir högg aš sękja og telj­ast vel aš merkja ekki til rafbķla.

Rafbķlavęšing Noršmanna fyrirheit um žaš sem koma skal?

Žaš sem einkum hefur haldiš aftur af fjölg­un raf­bķla er sś staš­reynd aš žeir eru eša hafa a.m.k. lengst af ver­iš tölu­vert dżr­ari en hefš­bund­inn fólks­bķll af svip­ašri stęrš. En ķ lönd­um žar sem raf­bķlar njóta  stušn­ings hins opin­bera, svo sem meš af­nįmi virš­is­auka­skatts og żms­um öšrum frķš­ind­um, virš­ist fólk mjög gjarn­an velja raf­magns­bķl frem­ur en žann hefš­bundna. Žar er Nor­eg­ur gott dęmi.

Įriš 2018 voru hreinir raf­magns­bķlar (BEV) um žrišj­ung­ur allra nżrra seldra fólks­bķla ķ Noregi! Og žeg­ar horft er til allra nżrra fólks­bķla meš raf­mót­or, ž.e. bęši žeirra bķla sem ein­ung­is ganga fyrir raf­magni og tvinn­bķla, var mark­ašs­hlut­deild žess­ara bķla um 50% žaš įr ķ Nor­egi. Žar ķ landi var sem sagt ann­ar hver seld­ur fólks­bķll raf­bķll įriš 2018 (žeg­ar not­uš er vķš­tęk­ari skil­grein­ing­in į raf­bķlum).

Noršmenn vilja Teslu, en hvaš vilja Ķslend­ing­ar?

Salan į rafmagns­bķlum ķ Noregi sló svo enn eitt metiš nś ķ mars s.l. (2019). Žeg­ar nęst­um 60% af öll­um seld­um nżj­um fólks­bķl­um voru hrein­ir raf­bķlar (BEV)! Žar af var helm­ing­ur­inn af gerš­inni Tesla Model3! Sem merk­ir aš nęst­um žvķ žrišj­ung­ur af öll­um nżj­um seld­um fólks­bķl­um ķ Nor­egi ķ mars var Tesla. Norš­menn eru ber­sżni­lega óšir ķ Teslu. Og nś hefur Tesla aug­lżst eftir starfs­fólki į Ķs­landi. Kannski mun Tesla­versl­un hér­lend­is koma meira skriši į ķs­lenska raf­bķla­vęš­ingu. Fyll­ast göt­ur borg­ar­inn­ar og kaup­staša Ķs­lands brįtt af Teslum lķkt og ver­iš hef­ur aš ger­ast ķ Noregi?


Hękkandi raforkuverš til stórišju

Į nżlega afstöšnum įrsfundi Lands­virkj­unar var til­kynnt aš fyrir­tęk­iš hefši skil­aši met­tekj­um vegna rekstrar­įrs­ins 2018. Lķkt og grein­ar­höf­und­ur hafši įšur spįš fyrir. Į fund­in­um kom einn­ig fram af hįlfu Lands­virkj­unar aš vind­orka į Ķs­landi sé sam­keppn­is­hęf. Eins og grein­ar­höf­und­ur hafši įšur lżst. Fram aš žessu hafši Landsvirkjun lįtiš nęgja aš segja aš vind­orkan sé „aš verša“ sam­keppn­is­hęf. Žarna var žvķ um aš ręša tķma­móta­yfir­lżs­ingu af hįlfu Landsvirkjunar, um hagkvęmni vindorku.

Mikilvęg įstęša žess aš tekj­ur Lands­virkj­un­ar slógu met įriš 2018 og voru hęrri žaš įr en 2017, er aš mešal­verš į įli var hęrra 2018 en įriš į und­an. Žeg­ar horft er til 2019 er mögu­legt aš įl­verš į žessu yfir­stand­andi įri verši eitt­hvaš lęgra en var 2018. Žaš myndi samt ekki endi­lega valda žvķ aš tekj­ur Lands­virkj­unar sķgi mikiš niš­ur į viš. Žvķ sķšar į žessu įri, ž.e. 2019, mun raf­orku­verš Lands­virkj­unar til įlvers Norš­ur­įls hękka verul­ega.

Ķ žess­ari grein er fjallaš um žess­a žró­un. Og um leiš bent į aš auk­in nżt­ing vind­orku er­lend­is gęti senn fariš aš hafa įhrif į sam­keppn­is­hęfni ķs­lenska raf­orku­mark­ašarins. Žetta segir okkur aš senni­lega er virkun ķs­lenskrar vind­orku bein­lķn­is nauš­syn­leg til aš viš­halda sterkri sam­keppn­is­stöšu Ķs­lands m.t.t. raf­orku.

Nżi raforkusamningurinn tekur gildi į žessu įri (2019)

Įlver Noršurįls į Grundar­tanga, ķ eigu Cent­ury Alu­min­um, fęr um žrišj­ung raf­orku sinn­ar frį Lands­virkj­un (LV). Gera mį rįš fyrir aš į lišnu įri (2018) hafi Norš­ur­įl greitt LV nį­lęgt 25 USD/MWst fyrir rafmagniš. Flutn­ings­kostn­aš­ur er žį meš tal­inn, en žann kostn­aš greiš­ir LV til Lands­nets. Nettó­verš­iš sem LV fékk fyrir raf­ork­una til Norš­ur­įls ķ orku­viš­skipt­um fyrir­tękj­anna įriš 2018 var žvķ nį­lęgt 20 USD/MWst.

Sķšar į žessu įri (2019) tekur gildi nżr raf­orku­samn­ingur Norš­ur­įls og LV. Žar er verš­lagn­ingin į raf­magn­inu gjör­breytt frį eldri samn­ingi fyrir­tękj­anna, sem er um tutt­ugu įra gamall. Eft­ir aš nżi samn­ing­ur­inn geng­ur ķ gildi nś ķ haust, mį gera rįš fyrir mikilli hękk­un į raf­orku­verš­i LV til Norš­ur­įls. Hversu mikil verš­hękk­un­in ķ žess­um viš­skipt­um fyrir­tęk­janna verš­ur ręšst af žró­un raf­orku­veršs į norręna raf­orku­markašnum; Nord Pool Spot. Žar hef­ur orku­verš­iš ver­iš nokk­uš hįtt und­an­farna mįn­uši, eink­um vegna žurrka ķ Nor­egi, en hvern­ig žaš mun žró­ast er óvķst.

Raforkukostnašur Noršurįls kann aš tvöfaldast

Samkvęmt upplżsingum frį LV hljóš­ar nżi samn­ing­ur­inn viš Norš­ur­įl upp į verš sem er bein­tengt verš­inu į norręna raf­orku­mark­ašnum, en žó meš ein­hverjum af­slętti frį žvķ verši. Meš­al­verš­iš į norręna raf­orku­mark­ašnum 2018 var um 44 EUR/MWst, sem jafn­gildir rśmlega 50 USD/MWst m.v. meš­al­gengi gjald­mišl­anna žaš įr. Og frį įramótunum sķšustu hefur orkuveršiš žarna į norręna raf­orku­mark­ašnum veriš enn hęrra en var 2018. Og vęri mögulega enn­žį hęrra ef Skandinavķa hefši ekki teng­ing­ar sķnar viš fleiri lönd.

Eins og įšur sagši gerir nżi raf­orku­samn­ing­ur­inn milli LV og Norš­ur­įls rįš fyrir ein­hverjum af­slętti frį norręna orku­verš­inu. Ef nżi samningurinn hefši veriš kom­inn ķ gildi 2018 og afslįtturinn nemur ķ nįgrenni viš 10-15%, mį gera rįš fyr­ir aš raf­orku­verš LV til Norš­ur­įls į žvķ įri hefši ver­iš u.ž.b. 40-45 USD/MWst. M.ö.o. žį hefši raf­orku­verš LV til Norš­ur­įls į sķš­asta įri mögu­lega ver­iš u.ž.b. tvö­falt žaš sem var ķ reynd, ef nżi samn­ing­ur­inn hefši ver­iš kom­inn ķ gildi žį.

Aršgreišslugeta Landsvirkjunar eykst verulega

Žessi nżi samn­ing­ur milli LV og Norš­ur­įls tekur ekki gildi fyrr en sķšla žetta įr (2019). Samn­ingurinn mun auka tekjur LV og žaš kannski mjög mikiš. Žaš eru gleši­tķšindi fyrir orku­fyrir­tękiš og eig­anda žess. Mögulega gerir LV sér von­ir um aš verš­hękk­un­in muni leiša til žess aš įr­legar tekjur fyrir­tęk­is­ins vegna raf­orku­söl­unn­ar til Norš­ur­įls auk­ist um u.ž.b. 30-40 milljónir USD frį žvķ sem ver­iš hef­ur allra sķš­ustu įrin. Žar meš gęti arš­greišslu­geta LV hękkaš į einu bretti um sem nemur um 4-5 milljörš­um króna (miš­aš viš nś­ver­andi geng­is­skrįn­ingu krónu gagn­vart USD).

Žaš mį sem sagt ętla aš aš žarna sjįi LV tęki­fęri til aš hękka arš­greišsl­u sķna mjög verulega bara vegna Norš­ur­įls. Til sam­an­buršar mį hafa ķ huga aš und­an­far­in įr hef­ur arš­greišsl­a LV veriš 1,5 milljarš­ar króna og nś sķš­ast var hśn 4,25 milljaršar króna. Įriš 2020 er fyrsta fulla rekstrar­įriš sem nżi samn­ing­ur­inn verš­ur ķ gildi. Žaš verš­ur LV ķ hag ef orku­verš­iš į norręna mark­ašnum verš­ur hįtt allt žaš įr. Og ęskilegt fyrir fyrir­tęk­iš aš svo verši allan samn­ings­tķm­ann sem nżi samn­ing­ur­inn viš Noršurįl gildir (2019-2023).

Hagnašaraukning Landsvirkjunar vegna Grundartanga ekki enn ķ hendi

Viš vitum aušvitaš ekki fyrir vķst hvort nżi orku­samn­ing­ur­inn viš Norš­ur­įl skili strax svo góšri hagn­aš­ar­aukn­ingu til LV sem hér hef­ur ver­iš lżst. Žaš ręšst jś af žvķ hvernig raf­orku­veršiš į norręna mark­ašnum mun žró­ast į nęstu įrum. En LV get­ur a.m.k. veriš von­góš um aš žarna mynd­ist um­tals­verš­ur nżr hagn­ašur og žaš strax į sķš­ustu mįnušum 2019. Spurn­ing­in er bara hversu mik­ill žessi hagn­aš­ur veršur.

Viš žetta bęt­ist svo mögu­leg hagn­aš­ar­aukn­ing LV vegna senni­legrar hękk­un­ar į raf­orku­verši til jįrn­blend­iverk­smišju Elkem į Grund­ar­tanga, žvķ einn­ig žar tek­ur nżtt raf­orku­verš gildi į įrinu 2019. Sś verš­įkvörš­un er vel aš merkja ķ hönd­um sér­staks geršar­dóms, sem mun vęnt­an­lega senn kveša upp śr um nżtt raf­orku­verš. Sś niš­ur­staša mun senni­lega hękka raf­orku­verš Elkem veru­lega, en hversu mik­il hękk­un­in verš­ur er sem sagt enn ekki komiš ķ ljós.

Landsvirkjun įlķtur ešlilegt stórišjuverš um 30-35 USD/MWst

Hér veršur ekki reynt aš svara žvķ hvaša įhrif mik­il hękk­un raf­orku­veršs LV mun hafa į rekst­ur įl­vers Norš­ur­įls og jįrn­blendi­verk­smišj­u Elkem. LV įlķt­ur ber­sżni­lega aš fyrir­tęk­in žarna į Grund­ar­tanga rįši vel viš nżtt og hęrra raf­orku­verš og verši įfram sam­keppn­is­hęf viš ašrar slķk­ar verk­smišjur śti ķ heimi. Ķ žessu sam­bandi virš­ist sem LV įlķti aš stór­išjan į Grund­ar­tanga eigi aš greiša „į bil­inu 30 til 45 doll­ara ķ raf­orku­verš įn flutn­ings“. Ef gert er rįš fyrir aš stór­išjan į Grund­ar­tanga muni greiša sem nemur lįg­mark­inu žarna, yrši raf­orku­verš­iš meš flutn­ingi nį­lęgt 35 USD/MWst. Sem er mjög ķ nįnd viš žaš verš sem įl­ver­iš ķ Straums­vķk greiš­ir nś skv. raf­orku­samn­ingi frį 2010.

Veršhękkunin til stórišjunnar var fyrirsjįanleg

Veršhękkun af žessu tagi er ķ sam­ręmi viš žaš sem grein­ar­höf­und­ur taldi fyrir­sjį­an­legt žeg­ar viš­ręš­ur LV og Norš­ur­įls um nżjan raf­orku­samn­ing voru yfir­stand­andi fyrir nokkrum įr­um. Ķ žvķ sam­bandi leit grein­ar­höf­und­ur m.a. til raf­orku­veršs ķ nżjum samn­ing­um til įl­vera ķ Kanada  įsamt verš­žró­un ķ Nor­egi og vķš­ar um heim. Sś spį eša svišs­mynd sem sett var fram ķ žeim skrif­um gekk eftir, žrįtt fyrir mikla and­stöšu af hįlfu Norš­ur­įls.

Žaš verš sem for­stjóri LV seg­ir fyr­ir­tęk­iš nś miša viš kemur sem sagt ekki į óvart. Žó ber aš hafa ķ huga eina mik­il­vęga breyt­ingu sem orš­in er į raf­orku­mörk­uš­um frį žvķ sem var fyrir nokkrum įr­um; breyt­ingu sem gęti mögu­lega vald­iš žvķ aš sam­keppn­is­for­skot Ķs­lands gagn­vart stór­um raf­orku­not­end­um fari heldur minnk­andi į kom­andi įrum. Sem er vegna ódżrr­ar vind­orku er­lendis.

Samkeppnisforskot Ķslands gagnvart Noregi gęti fariš minnkandi

Žarna er saman­buršur viš Noreg įhuga­veršur. Ķ Noregi starfa bęši įl­ver og kķsil­ver og žau fyrir­tęki hafa sum į und­an­förn­um įrum ķ aukn­um męli žurft aš reiša sig į raf­orku­kaup frį norręna orku­mark­ašnum (m.a. vegna norsku regln­anna um hjem­fall žar sem stór­išjan hefur žurft aš af­henda norska rķk­inu eldri vatns­afls­virkj­anir). Ķ ljósi raf­orku­kaupa stór­išju­fyrir­tękj­anna į Nord Pool mį mögu­lega įlykta sem svo aš ef nżja raf­orku­verš­iš til fyrir­tękj­anna į Grund­ar­tanga helst eitt­hvaš lęgra en ger­ist į norręna raf­orku­mark­ašnum, hljóti orku­veršiš til žeirra aš vera prżši­lega sam­keppn­is­hęft. Og staša stór­išjunn­ar į Grund­ar­tanga žar meš trygg. Slķk įlykt­un er žó mögu­lega of vķš­tęk, vegna mik­illa verš­lękk­ana į vind­orku.

Vindorkan er hiš nżja samkeppnishęfa orkuverš stórra notenda

Norska stór­išjan hefur und­an­far­iš veriš aš fęra sig yfir ķ aš kaupa vind­orku meš lang­tķma­samn­ing­um viš vind­myllu­garša ķ Nor­egi og Svķ­žjóš. Meš žvķ móti tryggir norska stór­išjan sér fast og hóg­vęrt raf­orku­verš til langs tķma. Vind­orkan er sem sagt aš sumu leyti aš taka yfir žaš hlut­verk sem vatns­afls­virkj­an­irnar ķ Noregi höfšu įšur fyrr. Um leiš verša fyrir­tękin sem kaupa vind­ork­una sķš­ur hįš mark­ašs­verš­inu į norręna orku­mark­ašnum (Elspot į Nord Pool).

Įstęša žess­ar­ar žró­un­ar er sś aš svona vind­orku­kaup eru nś ódżr­asti kost­ur­inn, ž.e. ódżr­ari kost­ur en aš kaupa raf­orku sem tengd er verši į norręna raf­orku­mark­ašnum og ódżr­ari kost­ur en lang­tķma­samn­ing­ar viš ašra tegund raf­orku­fram­leišslu. Og žessi hag­kvęma vind­orka er ķ senn góš leiš til aš efla atvinnu­lķf og hagvöxt.

Žaš er sem sagt norskri og sęnskri vind­orku veru­lega aš žakka aš t.a.m. įl­ver ķ Nor­egi munu senni­lega lengi enn halda sam­keppnis­hęfni sinni ķ alžjóš­leg­um sam­an­burši. Žetta er til marks um hvern­ig lands­lagiš ķ sam­keppn­is­hęfni raf­orku­mark­aša er aš breyt­ast. Og žess mį vęnta aš žess­ar breyt­ing­ar ķ orku­geir­an­um muni į ein­hverj­um tķma­punkti lķka hafa įhrif į sam­keppnis­hęfni stórra raf­orku­not­enda og orku­fyrir­tękja į Ķslandi.

Vindorka mun efla ķslenskt atvinnulķf

Aukinn rekstrarkostnašur stórišju vegna hęrra raf­orku­veršs ķ nżjum samn­ing­um LV mun til aš byrja meš lķk­lega eink­um birt­ast ķ hag­ręš­ing­ar­aš­gerš­um hjį ein­hverj­um stór­išju­fyrir­tękj­um hér. Eins og t.d. meš fękk­un starfs­fólks. Mögu­lega eru nż­leg­ar upp­sagnir hjį Norš­ur­įli til marks um aš žessi žró­un sé strax byrjuš (jafn­vel žó svo nżi orku­samn­ing­ur­inn gangi ekki ķ gildi fyrr en seint į žessu įri). Hér skipt­ir lķka mįli aš verš į įli hefur far­iš lękk­andi und­an­fariš įr, sem gęti kallaš į hag­ręš­ing­ar­aš­gerš­ir hjį Norš­ur­įli og öšrum įlfyrirtękjum hér. Sams­konar žró­un gęti sést hjį Elkem žegar eša ef raf­orku­veršiš žar hękk­ar mikiš.

Žvķ mišur fyrir starfs­fólkiš į Grund­ar­tanga er mögulegt aš nęstu įr geti oršiš tilefni til meiri samdrįttar­aš­gerša ķ launa­kostn­aši fyrir­tękj­anna žar (Century er skrįš į hluta­bréfa­mark­aš vestra og žar er mikil įhersla į arš­semis­kröfu). Um leiš er LV aš skila met­tekjum, sem er mjög gott fyrir eig­anda henn­ar; ķs­lenska rķk­iš og žar meš žjóš­ina. Žarna eru žvķ żmsar til­finn­ing­ar uppi. Um leiš er vert aš hafa ķ huga aš žeg­ar kem­ur til virkj­un­ar vinds į Ķs­landi er lķk­legt aš allir geti fagn­aš. Žvķ sś žró­un mun styrkja sam­keppn­is­hęfni Ķs­lands og auka lķk­ur į įfram­hald­andi sterkri eftir­spurn hér frį fyrir­tękjum sem nota mikiš rafmagn.

Höfundur starfar sem rįš­gjafi į sviši orku­mįla og vinn­ur m.a. aš vind­orku­verk­efnum ķ sam­starfi viš evrópskt vind­orku­fyrirtęki.


Sęstrengir og raforkuverš

Ķ umręšu um s.k. žrišja orku­pakka er eitt sem lķtt hef­ur veriš rętt, en mętti hafa ķ huga. Sam­kvęmt grein­ingu norsku orku­stofn­unarinnar (NVA) hafa sę­streng­ir og ašrar raf­orku­teng­ing­ar Norš­manna viš nį­granna­rķk­in stušl­aš aš lęgra raf­orku­verši til al­menn­ings en ella hefši oršiš. Meš sama hętti gęti sę­streng­ur milli Ķs­lands og Evrópu hald­iš aftur af hękk­un raf­orku­veršs til al­mennra not­enda hér į landi.

Ķ dag er stašan į raf­orku­mark­ašn­um į Ķs­landi ekki ósvip­uš žeirri sem var ķ Nor­egi įš­ur en teng­ing­um žar til nį­granna­landanna var fjölg­aš. Ž.e. mjög lķtiš af um­fram­orku til staš­ar og žvķ mįtti lķt­iš śt af bera til aš raf­orku­verš ryki upp. Hér į landi birt­ist žessi staša ķ žvķ aš varla er nóg af raf­orku til staš­ar til aš męta auk­inni eft­ir­spurn t.d. frį gagna­ver­um. Og žó svo ein­ung­is sé lit­iš til vęntrar fjölg­un­ar lands­manna įlķt­ur Orku­spįr­nefnd nauš­syn­legt aš byggja fleiri virkj­anir į kom­andi įr­um. Til aš ekki mynd­ist hér raf­orku­skortur inn­an nokkurra įra.

Norge-kraftpris-med-og-uten-kabler-til-utland_Hreyfiafl-2019Sęstrengir Noršmanna hafa ķ reynd alls ekki hękk­aš raf­orku­verš žar ķ landi. Held­ur žvert į móti stušl­aš aš hóg­vęr­ara raf­orku­verši. Ef sę­streng­ur kęmi milli Ķs­lands og Evrópu myndi sį streng­ur halda aftur af raf­orku­skorti hér į landi og žar meš halda aftur af hękk­un­um į raf­orku­verši. Fyrst og fremst myndi slik­ur streng­ur žó leiša til žess aš raf­orku­verš stór­išju myndi fęr­ast hraš­ar nęr žvķ verši sem al­menni raf­orku­mark­aš­ur­inn greiš­ir. Rétt eins og gerst hefur ķ Nor­egi. Slķkt myndi auka arš­semi ķ ķs­lenskri raf­orku­fram­leišslu. Sem fyrst og fremst er ķ hönd­um Lands­virkj­un­ar og Orku­veitu Reykja­vķk­ur, sem bęši eru ķ opin­berri eigu.

Žaš er sem sagt lķklegt aš sę­streng­ur, ef rétt yrši aš slķku verk­efni staš­iš, myndi bęta arš­semi Lands­virkj­un­ar og Orku­veit­unn­ar. Og žar meš gęf­ist fęri til aš auka arš­greišsl­ur til rķk­is og sveit­ar­fél­aga. Sem žżšir tęki­fęri til skatta­lękk­ana og/eša auk­inn­ar al­manna­žjón­ustu. Af hverju sumir stjorn­mįla­menn eru į móti slķkri žró­un er rįšgįta.

Žaš er sem sagt lķtil įstęša til aš óttast aš sęstrengur muni leiša til mikilla hękkana į raforkuverši til almennra notenda hér. Vissulega er afar mikilvęgt, ef til sęstrengs kemur, aš ķslensk stjórnvöld haldi vel į spilunum og tryggi aš hagsmunir Ķslands verši tryggšir ķ hvķvetna. Žaš er mikilvęga atrišiš. Og žannig gęti sęstrengur skilaš Ķslandi verulegum įvinningi. Nišurstašan er sem sagt sś aš žrišji orkupakkinn er engin ógn ķ žessu sambandi. Og sęstrengur er sjįlfstęš įkvöršun sem žjóšin ręšur meš žvķ hverja hśn velur į Alžingi.


Endurhannašur vindmyllugaršur ofan Bśrfells

Į nżlišnum įrsfundi sķnum kynnti Lands­virkjun endur­hann­ašan vind­myllu­garš ofan Bśr­fells. Žar kom fram aš staš­setn­ing­u vindmylla er hnik­aš til. End­ur­hönn­un­in er ķ sam­ręmi viš žęr hug­mynd­ir sem Lands­virkjun (LV) kynnti į fundi Sam­bands ķslenska sveitarfélaga s.l. sumar  (2018), sem  grein­ar­höf­und­ur hef­ur įšur minnst į. Ķ žess­ari grein er fjall­aš um žessa til­fęrslu į s.k. Bśr­fells­lundi meš hliš­sjón af žvķ sem fram kom į nż­lišn­um įrs­fundi LV.

Til saman­buršar į staš­setn­ingar­til­lög­um LV geta les­end­ur skoš­aš annars vegar žetta kort sem sżn­ir eina af žrem­ur fyrri til­lög­um LV um staš­setn­ingu į allt aš 200 MW vind­myllu­garši žarna ofan Bśr­fells og hins vegar žetta kort sem sżn­ir til­lögu aš nżrri staš­setn­ing­u. Mun­ur­inn į žess­um tveim­ur śt­fęrsl­um felst eink­um ķ žvķ aš svęš­iš sem ętl­aš er und­ir vind­myll­ur hef­ur ver­iš minnk­aš. Įsamt žvķ aš allar vind­myll­urnar verši vest­an (eša norš­an) veg­ar­ins žarna upp frį Žjórs­įr­dal og inn į Sprengi­sands­leiš.

Ķ kynn­ingu LV nś į įrsfundinum kom m.a. fram aš žó svo minna svęši fari undir vind­myll­ur sam­kvęmt nżju staš­setn­ing­unni sé hag­kvęmni vind­myllu­garšs­ins óbreytt frį fyrri til­lög­um. Ekki var śtskżrt nįn­ar af hverju žetta minna svęši nęr aš skila jafn mik­illi hag­kvęmni eins og hiš fyrra stęrra svęši (sem ętti aš geta rśm­aš mun meira afl). Į fund­in­um kom held­ur ekki fram hversu marg­ar eša stór­ar vind­myll­urnar eiga aš verša. Žann­ig aš žaš er ekki ljóst hvort end­ur­hönn­uš­um Bśr­fells­lundi er ętl­aš aš verša 200 MW, eins og upp­haf­lega var rįšgert, eša eitthvaš minni.

Eins og įšur sagši žį felur žessi tilfęrsla žaš ķ sér aš allar vind­myll­urnar verši vest­an (eša norš­an) veg­ar­ins žarna upp frį Žjórs­įr­dal. Til­gang­ur­inn meš žvķ virš­ist einkum vera sį aš žį muni vind­myll­urnar sķš­ur trufla veg­far­endur. A.m.k. ekki žeg­ar žeir horfa aust­ur (eša suš­ur) til Heklu.

LV-Burfellslundur_Burfell-Wind-Farm

Ķ fyrri til­lög­um LV voru vind­myll­ur staš­sett­ar milli veg­ar­ins og Heklu, lķkt og sjį mį į mynd­inni hér til hliš­ar sem sżn­ir eina af fyrri śt­fęrsl­unum. Ķ nżju til­lög­unni eru vind­myll­urnar all­ar staš­sett­ar vest­an (norš­an) veg­ar­ins. Sem sagt trufla ekki śt­sżn­iš frį veg­in­um til Heklu. En auš­vit­aš hafa svona stór mann­virki allt­af mik­il sjón­ręn įhrif. Og eft­ir sem įšur kann staš­setn­ing vind­mylla į žessu fjöl­farna ferša­manna­svęši viš mörk Miš­hį­lendis­ins įfram aš vera um­deild. Ķ žessu sam­bandi mį vķsa til įlits Skipu­lags­stofn­un­ar į upp­haf­leg­um įętl­unum LV um 200 MW Bśr­fells­lund:

Śr įliti Skipu­lags­stofn­unar

Eftir­far­andi texti (skį­letraš­ur) er śr įliti Skipu­lags­stofn­un­ar į upp­haf­leg­um til­lög­um Lands­virkj­un­ar um žrjįr śt­fęrslur į 200 MW vind­myllu­garši žarna ofan Bśrfells

Fyrirhugaš framkvęmda­svęši er hluti vķšįttu sem af­mark­ast af Sauša­felli og Heklu ķ sušri, Bśr­felli og Skelja­felli ķ vestri, Sanda­felli og Stang­ar­fjalli ķ noršri og Vala­felli ķ austri. Žaš ligg­ur į mör­kum lįg­lend­is og hįlend­is og svęša meš mann­gerša og nįtt­śru­lega įsżnd.

Aš stęrst­um hluta ligg­ur žaš inn­an marka mišhįlendis Ķs­lands, en um skipu­lags­mįl mišhįlend­is­ins er mörk­uš sér­stök stefna ķ lands­skipu­lags­stefnu. Sam­kvęmt lands­skipu­lags­stefnu skal standa vörš um nįtt­śru og lands­lag mišhįlend­is­ins vegna nįtt­śru­vernd­ar­gildis og mik­il­vęgis fyr­ir śti­vist og skal upp­bygg­ing inn­viša taka miš af sérstöšu žess […]

Aš teknu tilliti til žess sem rakiš hefur ver­iš hér aš fram­an er žaš niš­ur­staša Skipu­lags­stofn­un­ar aš įform­uš fram­kvęmd viš 200 MW vind­orku­ver viš Bśr­fell sé lķk­leg til aš hafa veru­leg įhrif į lands­lag og vķšerni auk ferša­žjón­ustu og śti­vist­ar. […] Fyrir ligg­ur aš fram­kvęmd­in er ķ bišflokki til­lögu aš ramma­įętlun og fell­ur illa aš įhersl­um Lands­skipu­lags­stefnu 2015-2026 į vernd vķš­erna og land­slags­heilda […]

Ķ ljósi framangreinds um skipu­lags­lega stöšu verk­efnis­ins sem og nišur­stöšur mats į um­hverf­is­įhrif­um fram­kvęmd­ar­inn­ar tel­ur Skipu­lags­stofn­un til­efni til aš end­ur­skoša įform um upp­bygg­ingu 200 MW vind­orku­vers viš Bśr­fell. Niššur­stöš­ur um mikil um­hverf­is­įhrif gefa, aš mati stofn­un­ar­inn­ar, til­efni til aš skoša hvort önn­ur land­svęši henta bet­ur fyr­ir upp­bygg­ingu af žessu tagi og um­fangi. Žį kann aš vera til­efni til aš skoša hvort um­fangs­minni upp­bygg­ing į bet­ur viš į žessu svęši, bęši hvaš varšar hęš og fjölda vind­mylla.

Hvaš mun Skipulagsstofnun segja viš endurhönnuninni?

Ķ įliti sķnu lagši Skipu­lags­stofnun sem sagt til aš žarna yrši hug­aš aš fęrri og lęgri vind­myll­um en LV upp­haf­lega įform­aši eša aš žeim yrši fund­inn ann­ar staš­ur. Vegna žess­ara sjón­ar­miša Skipu­lags­stofn­unar mį geta žess aš žaš er ein­falt aš fękka myll­un­um. Og fęra žęr aš­eins til, lķkt og LV hefur nś gert. Aftur į móti er fjar­stęšu­kennt aš lękka žęr. Žaš er žvķ vand­séš aš LV geti aš öllu leyti orš­iš viš um­rędd­um atuga­semd­um Skipu­lags­stofn­unar. Hver niš­ur­staša stofn­un­arinn­ar verš­ur um end­ur­hann­ašan vind­myllu­gaš LV ofan Bśr­fells į eftir aš koma ķ ljós.

Framangreindar vanga­veltur Skipu­lags­stofn­unar um lands­skipu­lags­stefnu og žaš hvort önnur land­svęši henti bet­ur fyr­ir „upp­bygg­ingu af žessu tagi“ sżnir kannski aš setja žurfi skżr­ari įkvęši um žaš ķ lög hvar ekki megi staš­setja vind­myllu­garša. Og žį yrši senni­lega nęr­tęk­ast aš und­an­skilja frišuš svęši og eftir atvik­um Miš­hį­lend­iš eša til­tekna hluta žess. Žarna er verk aš vinna fyrir stjórn­völd. Um leiš er vert aš hafa ķ huga aš ķslenskir vind­myllu­garšar verša lķklega ódżr­asta teg­und nżrra raf­orku­mann­virkja. Upp­bygg­ing ķs­lenskrar vind­orku gęti žvķ veitt hagkvęma mögu­leika į aš friša fleiri vatns­föll og jarš­varma­svęši. Ef žaš er leiš sem stjórn­mįla­mönn­um og lands­mönn­um lķst į aš fara.


Óstöšvandi hagkvęmni vindorku

Žeir vindmyllu­garšar sem nś eru byggš­ir eru marg­ir hverj­ir meš vind­myll­ur žar sem hver og ein er um žrjś eša 3,5 MW. Žaš er stórt skref frį žvķ sem var fyrir ein­ung­is nokkr­um įr­um žeg­ar hį­marks­afl hverr­ar vind­myllu var oft um eša und­ir 2 MW.

Stęrri vind­myll­ur auka hag­kvęmn­ina. Og stękk­andi hverf­lar og vind­myll­ur hafa nś žeg­ar gert žaš aš verk­um aš vind­orka į sum­um svęš­um ķ heim­in­um er orš­in hag­kvęm­asta teg­und raf­orku­fram­leišslu. Lķklegt er aš ķ mörgum žeim vind­myllu­görš­um sem ver­iš er aš und­ir­bśa ķ dag (į landi) verši hver vind­mylla meš afl upp į um 4 MW. Og sennilega er ekki langt ķ aš slķkar vind­myll­ur verši um og yfir 5 MW.

Wind-turbine-worker_Askja-EnergyUtan viš strönd­ina er­um viš svo far­in aš sjį ennžį stęrri vind­myll­ur. Žann­ig hef­ur Vestas hafiš fram­leišslu į 9,5 MW vind­myll­um, sem senn munu rķsa utan viš strönd Belgķu. Og nś snemma į žessu įri (2019) til­kynnti Gene­ral Electric um nżja 12 MW vind­myllu!

Ešli mįls­ins sam­kvęmt er ein­fald­ara og ódżr­ara aš reisa og starf­rękja vind­myllu­garša į landi en śti ķ sjó. Nś fyrir helg­ina var til­kynnt um far­sęla upp­setn­ingu og raf­orku­fram­leišslu til­rauna­myllu Gene­ral Elec­tric upp į 5,3 MW. Sem ķ dag er afl­mesta vind­mylla į landi. Vind­myll­an var reist ķ Holl­andi og gert er rįš fyrir aš senn verši til­kynnt um fyrstu kaup­end­urna og fjölda­fram­leišsla fari į fullt.

Hver spaši žess­ar­ar nżju geysi­öfl­ugu vind­myllu GE er rétt tęp­lega 80 m lang­ur. Helsta hindrun­in vegna svo langra spaša er flutn­ing­ur žeirra į įfanga­staš. Žess vegna eru žess­ir grķšar­stóru spaš­ar meš nżrri hönn­un; hver spaši er fram­leidd­ur ķ tvennu lagi og eru svo sett­ir sam­an į stašn­um. Žaš er danska fyrir­tęk­iš LM Power sem į heiš­ur­inn aš žeirri smķši, en GE keypti ein­mitt LM Power nż­lega. Tękni­žró­un­in ķ vind­ork­unni er sem sagt enn į fullu og hag­kvęmn­in žar į enn eftir aš auk­ast.

Žessar stóru nżju vind­myll­ur bęši į landi (4-6 MW) og ķ sjó (10-12 MW og jafn­vel enn stęrri) munu verša enn eitt skref­iš ķ žvķ aš gera vindork­una aš hag­kvęm­ustu raf­orku­fram­leišslu ķ heimi. Og mögu­lega eru ein­ung­is fį­ein įr ķ aš nżjar ķs­lensk­ar jarš­varmavirkj­an­ir og jafn­vel einn­ig nokkrar af fyr­ir­hug­uš­um vatns­afls­virkj­un­um hér munu ekki reyn­ast sam­keppn­is­hęf­ar viš vind­orku. Eft­ir sem įšur munu vind­myllu­garš­ar žó žurfa aš­gang aš var­afli. Og žar erum viš Ķs­lend­ing­ar ķ góšri stöšu meš okk­ar stóra vatns­afls­kerfi meš mišlun.


Tękniundur hverfur af svišinu

Airbus hefur įkvešiš aš hętta fram­leišslu į stęrstu far­žega­žotu heims; risa­žot­unni A380. Žetta žyk­ir mér miš­ur. Bęši sem flug­įhuga­manni og vegna žess aš ein­hver besta ferša­reynsla mķn fram til žessa er ein­mitt lang­flug meš Air­bus A380.

Flugreynsla mķn meš žessari vél er reynd­ar ekki mikil. Ein­ungis tvęr feršir - en vel aš merkja nokk­uš lang­ar ferš­ir. Ann­ars veg­ar frį London til Mel­bourne og hins vegar frį Sydney til London. Ķ bįš­um til­vik­um var milli­lent ķ Dubai, enda er flug­leišin milli London og austur­strand­ar Įstralķu nokkru lengri en sś hį­marks­vega­lengd sem žessi magn­aša vél get­ur far­iš į einni tank­fyllingu.

Qantas-A380-over-sydneyĮstęša žess aš ég féll gjör­sam­lega fyrir Airbus A380 er fyrst og fremst sam­an­burš­ur­inn viš ašra forn­fręg­ari risa­žotu; žį banda­rķsku Boeing 747. Skömmu įšur en ég ferš­aš­ist meš evrópska undra­tęk­inu A380 hafši ég ein­mitt lķka flog­iš milli London og Sydney meš reynslu­bolt­anum 747 (žį meš milli­lend­ingu ķ Singa­pore). Og saman­burš­ur­inn var 747 mjög ķ óhag.

Žarna kom margt til. Airbus­vélin hjį Qantas var aušvitaš miklu nżrri en gamla Boeing risa­žotan hjį British Airways og žvķ voru sętin og allar inn­rétt­ingar miklu žęgi­legri ķ Airbus­vélinni. Žaš sem žó hreif mann hvaš mest voru flug­eigin­leik­arnir og hljóš­vistin.

Inni ķ A380 rétt svo heyršist smįvegis suš frį ofsa­legum hreyfl­un­um, en ķ 747 vél­inni mįtti lżsa hreyfla­hljóš­inu sem nįnast óžęgi­lega hį­vęru į svo löngu flugi (um 22 klukku­stund­ir į lofti). Og of­bošs­leg­ur kraft­ur­inn ķ flug­tak­inu og dįsam­lega mjśk­ar hreyf­ing­arnar ķ lend­ingu evrópsku vél­ar­inn­ar fengu mann hrein­lega til hrista höf­uš­iš yfir skrapa­tól­inu sem 747 virt­ist vera ķ sam­an­burš­inum.

Breišžotur eru heillandi tękni­undur. Og geta flutt hreint ótrś­leg­an fjölda fólks. Žegar A380 er inn­rétt­uš žann­ig aš al­menna far­rżm­iš er ķ stęrri kant­in­um, tek­ur vél­in um 850 far­žega. Žeg­ar slatti er af żmsum betri sęt­um ķ vél­inni er hį­marks­fjöldi far­žega oft nį­lęgt 500. Boeing 747 er meš tölu­vert fęrri sęti; oft fyrir į bil­inu 400 til 650 faržega. Bįšar žessar vélar eru į tveim­ur hęš­um og meš fjóra hreyfla. Og žetta eru tvęr stęrstu far­žega­žotur heims. Stęrsta śt­fęrslan af 747 er ör­lķt­iš lengri en A380, en engu aš sķšur er 747 minni vél.

Airbus-A380-landingJį - žvķ miš­ur hefur nś veriš įkvešiš aš hętta fram­leišsl­unni į A380 og veršur sś sķš­asta afhent kaup­and­anum įriš 2021. Sem žżš­ir aš fram­leišslu­saga A380 verš­ur ein­ungis um fimmtįn įr! Žar meš er augljóst aš žrįtt fyrir aš vera fį­dęma žęgi­legt farar­tęki veršur saga A380 langt frį žvķ aš verša jafn löng og mikil­vęg eins og saga 747, sem nś hefur veriš fram­leidd ķ fimm įratugi og er enn ķ nokkuš góšum gķr.

Žaš stefnir aš vķsu lķka ķ aš 747 hverfi smįm saman af sviš­inu. Žvķ nżjar tveggja hreyfla minni far­žega­žotur virš­ast įlitnar hag­kvęm­ari; ķ dag eru sparneytni og góš sętanżting alger lykilatriši ķ faržegaflugi. Žar verš­ur lķk­lega 787 Dream­liner hvaš fremst ķ flokki nęstu įra­tugina į lengri leišum, en slķkar vélar fljśga nś t.d. beint milli London og Perth į vest­ur­stönd Įstralķu. Kannski mun nęsta kyn­slóš mann­kyns aldrei fį tęki­fęri til aš fljśga ķ sann­kall­ašri risa­žotu!

Ķ lokin mį geta žess aš eftir hiš hroša­lega flug­slys žegar Airbus A330 frį Air France hrapaši ķ Atlants­haf ķ jśnķbyrjun 2009, varš ég įkveš­inn ķ žvķ aš fljśga aldrei meš flug­vél žar sem flug­menn­irnir hafa ekki al­menni­legt stżri (yoke), held­ur „bara“ pinna (joy-stick eša öllu held­ur s.k. side-stick). Žaš er óhugn­ar­leg lesn­ing hvernig flug­menn frönsku vél­ar­inn­ar höm­uš­ust bįš­ir į sitt hvor­um pinn­an­um ķ of­risinu įšur en vé­lin skall ķ Atlants­hafiš.

Į endanum stóš ég ekki viš žaš aš fljśga aldrei ķ slķkri „tölvu­leikja­vél“ meš stżri­pinna. Airbus 380 er ein­mitt stęrsta vél heims meš slķk­an pinna. Og eftir žį flug­reynslu hurfu for­dóm­arnir og ķ dag veit ég svo sann­ar­lega hvaša flug­vél er mesta tękni­undriš ķ mķn­um huga. Drottningin Airbus 380 hef­ur senn veriš boš­uš lįtin; lengi lifi drottningin! Sem reyndar bara rétt svo nįši žvķ aš verša tįningur og žvķ kannski varla nema prinsessa.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband