Hękkandi raforkuverš til stórišju

Į nżlega afstöšnum įrsfundi Lands­virkj­unar var til­kynnt aš fyrir­tęk­iš hefši skil­aši met­tekj­um vegna rekstrar­įrs­ins 2018. Lķkt og grein­ar­höf­und­ur hafši įšur spįš fyrir. Į fund­in­um kom einn­ig fram af hįlfu Lands­virkj­unar aš vind­orka į Ķs­landi sé sam­keppn­is­hęf. Eins og grein­ar­höf­und­ur hafši įšur lżst. Fram aš žessu hafši Landsvirkjun lįtiš nęgja aš segja aš vind­orkan sé „aš verša“ sam­keppn­is­hęf. Žarna var žvķ um aš ręša tķma­móta­yfir­lżs­ingu af hįlfu Landsvirkjunar, um hagkvęmni vindorku.

Mikilvęg įstęša žess aš tekj­ur Lands­virkj­un­ar slógu met įriš 2018 og voru hęrri žaš įr en 2017, er aš mešal­verš į įli var hęrra 2018 en įriš į und­an. Žeg­ar horft er til 2019 er mögu­legt aš įl­verš į žessu yfir­stand­andi įri verši eitt­hvaš lęgra en var 2018. Žaš myndi samt ekki endi­lega valda žvķ aš tekj­ur Lands­virkj­unar sķgi mikiš niš­ur į viš. Žvķ sķšar į žessu įri, ž.e. 2019, mun raf­orku­verš Lands­virkj­unar til įlvers Norš­ur­įls hękka verul­ega.

Ķ žess­ari grein er fjallaš um žess­a žró­un. Og um leiš bent į aš auk­in nżt­ing vind­orku er­lend­is gęti senn fariš aš hafa įhrif į sam­keppn­is­hęfni ķs­lenska raf­orku­mark­ašarins. Žetta segir okkur aš senni­lega er virkun ķs­lenskrar vind­orku bein­lķn­is nauš­syn­leg til aš viš­halda sterkri sam­keppn­is­stöšu Ķs­lands m.t.t. raf­orku.

Nżi raforkusamningurinn tekur gildi į žessu įri (2019)

Įlver Noršurįls į Grundar­tanga, ķ eigu Cent­ury Alu­min­um, fęr um žrišj­ung raf­orku sinn­ar frį Lands­virkj­un (LV). Gera mį rįš fyrir aš į lišnu įri (2018) hafi Norš­ur­įl greitt LV nį­lęgt 25 USD/MWst fyrir rafmagniš. Flutn­ings­kostn­aš­ur er žį meš tal­inn, en žann kostn­aš greiš­ir LV til Lands­nets. Nettó­verš­iš sem LV fékk fyrir raf­ork­una til Norš­ur­įls ķ orku­viš­skipt­um fyrir­tękj­anna įriš 2018 var žvķ nį­lęgt 20 USD/MWst.

Sķšar į žessu įri (2019) tekur gildi nżr raf­orku­samn­ingur Norš­ur­įls og LV. Žar er verš­lagn­ingin į raf­magn­inu gjör­breytt frį eldri samn­ingi fyrir­tękj­anna, sem er um tutt­ugu įra gamall. Eft­ir aš nżi samn­ing­ur­inn geng­ur ķ gildi nś ķ haust, mį gera rįš fyrir mikilli hękk­un į raf­orku­verš­i LV til Norš­ur­įls. Hversu mikil verš­hękk­un­in ķ žess­um viš­skipt­um fyrir­tęk­janna verš­ur ręšst af žró­un raf­orku­veršs į norręna raf­orku­markašnum; Nord Pool Spot. Žar hef­ur orku­verš­iš ver­iš nokk­uš hįtt und­an­farna mįn­uši, eink­um vegna žurrka ķ Nor­egi, en hvern­ig žaš mun žró­ast er óvķst.

Raforkukostnašur Noršurįls kann aš tvöfaldast

Samkvęmt upplżsingum frį LV hljóš­ar nżi samn­ing­ur­inn viš Norš­ur­įl upp į verš sem er bein­tengt verš­inu į norręna raf­orku­mark­ašnum, en žó meš ein­hverjum af­slętti frį žvķ verši. Meš­al­verš­iš į norręna raf­orku­mark­ašnum 2018 var um 44 EUR/MWst, sem jafn­gildir rśmlega 50 USD/MWst m.v. meš­al­gengi gjald­mišl­anna žaš įr. Og frį įramótunum sķšustu hefur orkuveršiš žarna į norręna raf­orku­mark­ašnum veriš enn hęrra en var 2018. Og vęri mögulega enn­žį hęrra ef Skandinavķa hefši ekki teng­ing­ar sķnar viš fleiri lönd.

Eins og įšur sagši gerir nżi raf­orku­samn­ing­ur­inn milli LV og Norš­ur­įls rįš fyrir ein­hverjum af­slętti frį norręna orku­verš­inu. Ef nżi samningurinn hefši veriš kom­inn ķ gildi 2018 og afslįtturinn nemur ķ nįgrenni viš 10-15%, mį gera rįš fyr­ir aš raf­orku­verš LV til Norš­ur­įls į žvķ įri hefši ver­iš u.ž.b. 40-45 USD/MWst. M.ö.o. žį hefši raf­orku­verš LV til Norš­ur­įls į sķš­asta įri mögu­lega ver­iš u.ž.b. tvö­falt žaš sem var ķ reynd, ef nżi samn­ing­ur­inn hefši ver­iš kom­inn ķ gildi žį.

Aršgreišslugeta Landsvirkjunar eykst verulega

Žessi nżi samn­ing­ur milli LV og Norš­ur­įls tekur ekki gildi fyrr en sķšla žetta įr (2019). Samn­ingurinn mun auka tekjur LV og žaš kannski mjög mikiš. Žaš eru gleši­tķšindi fyrir orku­fyrir­tękiš og eig­anda žess. Mögulega gerir LV sér von­ir um aš verš­hękk­un­in muni leiša til žess aš įr­legar tekjur fyrir­tęk­is­ins vegna raf­orku­söl­unn­ar til Norš­ur­įls auk­ist um u.ž.b. 30-40 milljónir USD frį žvķ sem ver­iš hef­ur allra sķš­ustu įrin. Žar meš gęti arš­greišslu­geta LV hękkaš į einu bretti um sem nemur um 4-5 milljörš­um króna (miš­aš viš nś­ver­andi geng­is­skrįn­ingu krónu gagn­vart USD).

Žaš mį sem sagt ętla aš aš žarna sjįi LV tęki­fęri til aš hękka arš­greišsl­u sķna mjög verulega bara vegna Norš­ur­įls. Til sam­an­buršar mį hafa ķ huga aš und­an­far­in įr hef­ur arš­greišsl­a LV veriš 1,5 milljarš­ar króna og nś sķš­ast var hśn 4,25 milljaršar króna. Įriš 2020 er fyrsta fulla rekstrar­įriš sem nżi samn­ing­ur­inn verš­ur ķ gildi. Žaš verš­ur LV ķ hag ef orku­verš­iš į norręna mark­ašnum verš­ur hįtt allt žaš įr. Og ęskilegt fyrir fyrir­tęk­iš aš svo verši allan samn­ings­tķm­ann sem nżi samn­ing­ur­inn viš Noršurįl gildir (2019-2023).

Hagnašaraukning Landsvirkjunar vegna Grundartanga ekki enn ķ hendi

Viš vitum aušvitaš ekki fyrir vķst hvort nżi orku­samn­ing­ur­inn viš Norš­ur­įl skili strax svo góšri hagn­aš­ar­aukn­ingu til LV sem hér hef­ur ver­iš lżst. Žaš ręšst jś af žvķ hvernig raf­orku­veršiš į norręna mark­ašnum mun žró­ast į nęstu įrum. En LV get­ur a.m.k. veriš von­góš um aš žarna mynd­ist um­tals­verš­ur nżr hagn­ašur og žaš strax į sķš­ustu mįnušum 2019. Spurn­ing­in er bara hversu mik­ill žessi hagn­aš­ur veršur.

Viš žetta bęt­ist svo mögu­leg hagn­aš­ar­aukn­ing LV vegna senni­legrar hękk­un­ar į raf­orku­verši til jįrn­blend­iverk­smišju Elkem į Grund­ar­tanga, žvķ einn­ig žar tek­ur nżtt raf­orku­verš gildi į įrinu 2019. Sś verš­įkvörš­un er vel aš merkja ķ hönd­um sér­staks geršar­dóms, sem mun vęnt­an­lega senn kveša upp śr um nżtt raf­orku­verš. Sś niš­ur­staša mun senni­lega hękka raf­orku­verš Elkem veru­lega, en hversu mik­il hękk­un­in verš­ur er sem sagt enn ekki komiš ķ ljós.

Landsvirkjun įlķtur ešlilegt stórišjuverš um 30-35 USD/MWst

Hér veršur ekki reynt aš svara žvķ hvaša įhrif mik­il hękk­un raf­orku­veršs LV mun hafa į rekst­ur įl­vers Norš­ur­įls og jįrn­blendi­verk­smišj­u Elkem. LV įlķt­ur ber­sżni­lega aš fyrir­tęk­in žarna į Grund­ar­tanga rįši vel viš nżtt og hęrra raf­orku­verš og verši įfram sam­keppn­is­hęf viš ašrar slķk­ar verk­smišjur śti ķ heimi. Ķ žessu sam­bandi virš­ist sem LV įlķti aš stór­išjan į Grund­ar­tanga eigi aš greiša „į bil­inu 30 til 45 doll­ara ķ raf­orku­verš įn flutn­ings“. Ef gert er rįš fyrir aš stór­išjan į Grund­ar­tanga muni greiša sem nemur lįg­mark­inu žarna, yrši raf­orku­verš­iš meš flutn­ingi nį­lęgt 35 USD/MWst. Sem er mjög ķ nįnd viš žaš verš sem įl­ver­iš ķ Straums­vķk greiš­ir nś skv. raf­orku­samn­ingi frį 2010.

Veršhękkunin til stórišjunnar var fyrirsjįanleg

Veršhękkun af žessu tagi er ķ sam­ręmi viš žaš sem grein­ar­höf­und­ur taldi fyrir­sjį­an­legt žeg­ar viš­ręš­ur LV og Norš­ur­įls um nżjan raf­orku­samn­ing voru yfir­stand­andi fyrir nokkrum įr­um. Ķ žvķ sam­bandi leit grein­ar­höf­und­ur m.a. til raf­orku­veršs ķ nżjum samn­ing­um til įl­vera ķ Kanada  įsamt verš­žró­un ķ Nor­egi og vķš­ar um heim. Sś spį eša svišs­mynd sem sett var fram ķ žeim skrif­um gekk eftir, žrįtt fyrir mikla and­stöšu af hįlfu Norš­ur­įls.

Žaš verš sem for­stjóri LV seg­ir fyr­ir­tęk­iš nś miša viš kemur sem sagt ekki į óvart. Žó ber aš hafa ķ huga eina mik­il­vęga breyt­ingu sem orš­in er į raf­orku­mörk­uš­um frį žvķ sem var fyrir nokkrum įr­um; breyt­ingu sem gęti mögu­lega vald­iš žvķ aš sam­keppn­is­for­skot Ķs­lands gagn­vart stór­um raf­orku­not­end­um fari heldur minnk­andi į kom­andi įrum. Sem er vegna ódżrr­ar vind­orku er­lendis.

Samkeppnisforskot Ķslands gagnvart Noregi gęti fariš minnkandi

Žarna er saman­buršur viš Noreg įhuga­veršur. Ķ Noregi starfa bęši įl­ver og kķsil­ver og žau fyrir­tęki hafa sum į und­an­förn­um įrum ķ aukn­um męli žurft aš reiša sig į raf­orku­kaup frį norręna orku­mark­ašnum (m.a. vegna norsku regln­anna um hjem­fall žar sem stór­išjan hefur žurft aš af­henda norska rķk­inu eldri vatns­afls­virkj­anir). Ķ ljósi raf­orku­kaupa stór­išju­fyrir­tękj­anna į Nord Pool mį mögu­lega įlykta sem svo aš ef nżja raf­orku­verš­iš til fyrir­tękj­anna į Grund­ar­tanga helst eitt­hvaš lęgra en ger­ist į norręna raf­orku­mark­ašnum, hljóti orku­veršiš til žeirra aš vera prżši­lega sam­keppn­is­hęft. Og staša stór­išjunn­ar į Grund­ar­tanga žar meš trygg. Slķk įlykt­un er žó mögu­lega of vķš­tęk, vegna mik­illa verš­lękk­ana į vind­orku.

Vindorkan er hiš nżja samkeppnishęfa orkuverš stórra notenda

Norska stór­išjan hefur und­an­far­iš veriš aš fęra sig yfir ķ aš kaupa vind­orku meš lang­tķma­samn­ing­um viš vind­myllu­garša ķ Nor­egi og Svķ­žjóš. Meš žvķ móti tryggir norska stór­išjan sér fast og hóg­vęrt raf­orku­verš til langs tķma. Vind­orkan er sem sagt aš sumu leyti aš taka yfir žaš hlut­verk sem vatns­afls­virkj­an­irnar ķ Noregi höfšu įšur fyrr. Um leiš verša fyrir­tękin sem kaupa vind­ork­una sķš­ur hįš mark­ašs­verš­inu į norręna orku­mark­ašnum (Elspot į Nord Pool).

Įstęša žess­ar­ar žró­un­ar er sś aš svona vind­orku­kaup eru nś ódżr­asti kost­ur­inn, ž.e. ódżr­ari kost­ur en aš kaupa raf­orku sem tengd er verši į norręna raf­orku­mark­ašnum og ódżr­ari kost­ur en lang­tķma­samn­ing­ar viš ašra tegund raf­orku­fram­leišslu. Og žessi hag­kvęma vind­orka er ķ senn góš leiš til aš efla atvinnu­lķf og hagvöxt.

Žaš er sem sagt norskri og sęnskri vind­orku veru­lega aš žakka aš t.a.m. įl­ver ķ Nor­egi munu senni­lega lengi enn halda sam­keppnis­hęfni sinni ķ alžjóš­leg­um sam­an­burši. Žetta er til marks um hvern­ig lands­lagiš ķ sam­keppn­is­hęfni raf­orku­mark­aša er aš breyt­ast. Og žess mį vęnta aš žess­ar breyt­ing­ar ķ orku­geir­an­um muni į ein­hverj­um tķma­punkti lķka hafa įhrif į sam­keppnis­hęfni stórra raf­orku­not­enda og orku­fyrir­tękja į Ķslandi.

Vindorka mun efla ķslenskt atvinnulķf

Aukinn rekstrarkostnašur stórišju vegna hęrra raf­orku­veršs ķ nżjum samn­ing­um LV mun til aš byrja meš lķk­lega eink­um birt­ast ķ hag­ręš­ing­ar­aš­gerš­um hjį ein­hverj­um stór­išju­fyrir­tękj­um hér. Eins og t.d. meš fękk­un starfs­fólks. Mögu­lega eru nż­leg­ar upp­sagnir hjį Norš­ur­įli til marks um aš žessi žró­un sé strax byrjuš (jafn­vel žó svo nżi orku­samn­ing­ur­inn gangi ekki ķ gildi fyrr en seint į žessu įri). Hér skipt­ir lķka mįli aš verš į įli hefur far­iš lękk­andi und­an­fariš įr, sem gęti kallaš į hag­ręš­ing­ar­aš­gerš­ir hjį Norš­ur­įli og öšrum įlfyrirtękjum hér. Sams­konar žró­un gęti sést hjį Elkem žegar eša ef raf­orku­veršiš žar hękk­ar mikiš.

Žvķ mišur fyrir starfs­fólkiš į Grund­ar­tanga er mögulegt aš nęstu įr geti oršiš tilefni til meiri samdrįttar­aš­gerša ķ launa­kostn­aši fyrir­tękj­anna žar (Century er skrįš į hluta­bréfa­mark­aš vestra og žar er mikil įhersla į arš­semis­kröfu). Um leiš er LV aš skila met­tekjum, sem er mjög gott fyrir eig­anda henn­ar; ķs­lenska rķk­iš og žar meš žjóš­ina. Žarna eru žvķ żmsar til­finn­ing­ar uppi. Um leiš er vert aš hafa ķ huga aš žeg­ar kem­ur til virkj­un­ar vinds į Ķs­landi er lķk­legt aš allir geti fagn­aš. Žvķ sś žró­un mun styrkja sam­keppn­is­hęfni Ķs­lands og auka lķk­ur į įfram­hald­andi sterkri eftir­spurn hér frį fyrir­tękjum sem nota mikiš rafmagn.

Höfundur starfar sem rįš­gjafi į sviši orku­mįla og vinn­ur m.a. aš vind­orku­verk­efnum ķ sam­starfi viš evrópskt vind­orku­fyrirtęki.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Eggert Gušmundsson

Sęll Ketill 

Žetta er meirihįttar góšur og upplżsandi pistill frį žér.  Ķ komandi framtķš og meš žį meš samžykki Alžingis Orkupakka 3, žį mun koma frį ESB um aš einkavęša raforkufyrirtęki landsis eins og er aš gerast ķ Frakklandi nśna. sjį link: https://energy.economictimes.indiatimes.com/news/power/frances-edf-warned-of-strike-at-its-hydropower-plants-rte/68788047

Hvaš er žitt įlit į framtķšarhorfum og framtķšartekjum Landsvirkunar og žį um leiš aršgreišslum fyrirtękisins til Rķkisins. 

Mun samžykki Orkupakka 3 ekki skekkja og/eša žinna śt žessar aršgreišslur til Rķkisins.

Eggert Gušmundsson, 17.4.2019 kl. 11:12

2 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Sęll Eggert.

Tekjur LV fara vaxandi vegna hękkana į raforkuverši til stórišjunnar. Stórišjan kaupir um 75% allrar raforku sem LV framleišir. Bśiš er aš hękka veršiš til ISAL og Noršurįls, veršiš mun senn hękka til Elkem og svo 2028 mun veršiš lķklega hękka til Fjaršaįls.

Orkupakki 3 hefur engin įhrif į rétt til aršgreišslna. Né hefur hann įhrif į rétt rķkja til aš eiga orkufyrirtęki.

Rétt aš vekja athygli į žvķ aš fréttin sem fjallaš er um į India Times snertir mįl sem lengi hefur veriš til umfjöllunar. Žetta snżst ekki um bann rķkis aš eiga raforkufyrirtęki, enda er slķkt alls ekki bannaš innan Frakklands né ESB. Žetta snżst um aš franska rķkiš mį ekki hygla einstökum fyrirtękjum. Žetta varšar sem sagt samkeppnisreglur og samskonar reglur gilda nś žegar hér į Ķslandi. 

Svo mį geta žess aš norska rķkisorkufyrirtękiš Statkraft er mešal fyrirtękja sem hefur lżst įhuga į aš kaupa umrędd vatnsréttindi sem franska EDF hefur nżtt. Kannski upplagt aš Landsvirkjun egeri tilboš ķ žessi réttindi?

Ketill Sigurjónsson, 17.4.2019 kl. 11:29

3 Smįmynd: Eggert Gušmundsson

Žakka žér fyrir svariš. Snżst žetta žį um aš Rķkin žurfi aš bjóša śt réttindin til virkja, og žį ķ tilfelli Ķslands aš bjóša žau śt į Evrópska efnahagssvęšinu

Eggert Gušmundsson, 17.4.2019 kl. 11:53

4 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Žaš er enn ekki bśiš aš fastsetja hvernig fyrirkomulagiš veršur hér į landi; er til skošunar ķ nefnd. En žaš mį sem sagt ekki hygla rķkisfyrirtękinu. Slķkt er ólögmęt rķkisašstoš. Žetta er almenn regla sem gildir ķ öllum ašildarrķkjum EES og ESB.

Ketill Sigurjónsson, 17.4.2019 kl. 12:06

5 Smįmynd: Eggert Gušmundsson

Ef žaš mį ekki hygla neinum umfram ašra og rķkiš žurfi aš skapa jafnvęgi į milli žeirra sem vilja nżta vatnsréttindin, hvort žaš sé ķslenskur eša erlendur ašili, žį sżnist mér aš Rķkisvaldiš verši aš bjóša śt réttinn til nżtingar, eša eins og ķ fiskstjórnarkerfinu aš bśa til kvotakerfi og fį greitt aušlindargjald fyrir nżtingarréttinn. 

Ef svo veršur, žį er gjaldiš sem Rķkiš eša einkaašilar eingögnu bundiš viš afnotagjaldiš.

Aršsemin mun liggja eftir hjį žeim sem munu hafa nżtingarréttinn ķ žann tķma sem žeir semja um.

Gęti žetta veriš réttur skilningur hjį mér aš žinu mati.

Eggert Gušmundsson, 17.4.2019 kl. 18:45

6 Smįmynd: Ketill Sigurjónsson

Ekki er unnt aš fullyrša hvar aršsemin muni liggja. Žetta sem ég hef vikiš aš hér aš ofan snżst um bann viš ólögmętum rķkisstyrkjum. Segjum sem svo aš um rķkisjörš renni vatnsfall. LV hefur įhuga į aš virkja og HS Orka hefur įhuga į aš virkja. Samkvęmt löggjöf sem gildir hér į landi (og allstašar innan EES og ESB) mį rķkiš ķ žessu tilviki ekki bśa svo um hnśtana aš LV fįi virkjunarréttinn ódżrara en ef hann hefši gengiš til HS Orku. Hvernig virkjunarréttinum er rįšstafaš get ég ekki svaraš; žvķ ręšur rķkiš. En rķkiš mį ekki beita žvķ valdi sķnu meš žeim hętti aš rķkisašstoš raski samkeppni. Žetta er hluti žeirra almennu reglna sem viš undirgengumst meš ašildinni aš EES-samningnum.

Ketill Sigurjónsson, 17.4.2019 kl. 19:29

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband