Ķsland er land gręnnar raforku

Ķ fréttaskżringažęttinum Kveik var nżveriš fjall­aš um upp­runa­vott­orš gręnnar raforku. Af um­ręšu ķ žęttinum og eft­ir žįtt­inn er ljóst aš marg­ir eiga ķ nokkrum vand­ręš­um meš aš skilja hvaš felst ķ slķk­um upp­runa­vott­oršum. Sem kannski er ekki skrżt­iš, žvķ hags­muna­ašilum sem vilja fį žess konar vott­orš frķtt hef­ur tek­ist nokk­uš vel aš rugla fólk ķ rķm­inu um hvaš vott­orš­in merkja.

Einfaldast er aš lżsa uppruna­vott­orši vegna gręnn­ar raf­orku svo aš meš slķku vott­orši er staš­fest aš til­tek­in orku­ein­ing hefur veriš fram­leidd meš end­ur­nżjan­leg­um hętti (svo sem fyrir til­verknaš vatn­afls, vind­afls, jarš­gufu eša sól­ar). Žaš er orku­fram­leiš­and­inn sem fęr heim­ild til śtgįfu slķks vott­oršs. Og sį sem kaupir vott­orš­iš er raf­orku­not­andi sem vill styšja viš end­ur­nżj­an­lega raf­orku­fram­leišslu og um leiš fį tęki­fęri til aš kynna žann stušn­ing sinn ķ sam­ręmi viš regl­ur žess­ar­ar evrópsku sam­vinnu (svipaš kerfi mį lķka finna ķ löndum utan Evrópu).

Hvašan nįkvęmlega orkueiningin kem­ur, sem kaup­andi vott­oršs­ins notar, er ekki ašal­atriši. Held­ur snżst žetta kerfi um žaš aš orkunotandinn hef­ur meš kaup­um į viš­kom­andi upp­runa­vott­orši stutt viš fram­leišslu į sama magni af gręnni orku. Og raf­orku­fram­leiš­and­inn mį aušvitaš ekki selja upp­runa­vott­orš vegna žess­ar­ar til­teknu orku­ein­ing­ar į nż, enda vęri hann žį aš tvķ­selja upp­runa­vott­oršiš.

Umrętt kerfi er hluti af sam­starfi Evrópu­rķkja til aš sporna gegn los­un gróš­ur­hśsa­loft­teg­unda. Ķ heild stušl­ar kerf­iš aš žvķ aš gręn raf­orku­fram­leišsla veršur sam­keppn­is­hęf­ari en ella og žvķ lķk­leg til aš auk­ast meira eša hraš­ar en ella. Hversu įhrifa­mik­iš eša gott žetta kerfi er, er samt um­deil­an­legt, rétt eins og į viš um mörg önn­ur mann­anna verk. En žetta er eitt atriši af mörg­um sem hvet­ur til fram­leišslu į meiri gręnni orku og er žvķ til žess falliš aš spyrna gegn nżt­ingu kola eša jarš­gass.

Greinarhöfundur lżsti žessu kerfi hér į vef Morg­un­blašs­ins fyrir um hįlf­um įra­tug. En skiln­ing­ur margra į kerf­inu virš­ist lķtt betri nśna en var žį. Sem er kannski skiljan­legt žvķ reglulega sprettur upp nokkuš žungur įróš­ur gegn žessi kerfi. Sį įróš­ur į einkum ręt­ur aš rekja til fyrirtękja sem vilja fį upp­runa­įbyrgš­irnar frķtt. Žeir hin­ir sömu reyna aš halda žvķ fram aš kerf­iš skerši gręna ķmynd Ķs­lands. Slķkt er auš­vit­aš fjar­stęša. Enda er gręn ķmynd Ķslands ķ dag a.m.k. jafn sterk og var fyrir fimm įrum, žegar lķka var mikiš fjallaš um hęttu į skemmdum į ķmynd Ķslands vegna višskipta meš upprunavottorš.

Jafnvel žó svo žetta kerfi upprunaįbyrgša sé til žess falliš aš hafa jįkvęš įhrif į loftslag og umhverfi, žį er kerfiš ekki skylda heldur valkvętt. Ķslenskum orkufyrirtękjum ber engin skylda til aš taka žįtt. En hafa mį ķ huga aš sala į upprunavottoršum hefur aukiš įr­leg­ar tekj­ur Lands­virkj­un­ar um hundruš milljóna króna. Greiš­end­urnir, ž.e. kaup­end­ur vott­orš­anna, eru fyrst og fremst er­lend fyrir­tęki, meš­an tekj­urnar renna fyrst og fremst til fyr­ir­tęk­is ķ eigu ķs­lenska rķk­is­ins. Hvort žaš er jįkvętt eša neikvętt fyrir Ķsland veršur hver aš meta fyrir sig.

Slķkar auknar tekjur Lands­virkj­un­ar eru jįkvęšar fyrir fyrirtękiš, eiganda žess og žar meš alla landsmenn. Um leiš efla tekjurnar mögu­leika Lands­virkj­un­ar til aš bjóša raf­orku į lęgra verši en ella. M.ö.o. žį veršur Lands­virkj­un sam­keppn­is­hęf­ari. Žaš vęri nokkuš ein­kenni­leg afstaša ef ķs­lenskir stjórn­mįla­menn vildu skera burt žessar tekj­ur Lands­virkj­un­ar og žar meš minnka arš­semi žessa mik­il­vęga fyr­ir­tęk­is Ķslend­inga.

Ķsland er land gręnnar raforku­fram­leišslu. Og orku­ķmynd Ķs­lands er sś gręn­asta ķ heimi og vekur athygli sem slķk. Upp­runa­vott­orš og viš­skipti meš slķk vott­orš skerša į eng­an hįtt žį ķmynd. Žvert į móti er geta ķs­lenskra raf­orku­fyrir­tękja til aš selja upp­runa­vott­orš til marks um hversu raf­orku­fram­leišsla į Ķs­landi er gręn. Ķ žvķ liggja hrein og klįr verš­męti.

Aš af­henda stór­not­end­um raf­orku eša meng­andi išn­aši žau verš­męti įn end­ur­gjalds vęri undarleg rįš­stöf­un. Aftur į móti er um­hverf­is­leg gagn­semi upp­runa­vott­orša varla afgerandi og žvķ kannski ekki stór skaši ef žetta kerfi yrši lagt af. Munum samt aš žetta kerfi styšur viš gręna orku. Žess vegna er varla įstęša til aš leggja kerfiš af nema sżnt verši fram į óumdeilanleg og raunveruleg neikvęš įhrif žess. Žaš hefur ekki veriš gert. 

Höfundur er fram­kvęmda­stjóri vind­orku­fyrir­tękis­ins Zephyr Iceland.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband