Tekist į um 200 milljarša króna i Straumsvķk

Risafyrirtękiš Rio Tinto segist ķhuga stöšu og jafnvel lokun įlversins ķ Straums­vķk. Vegna žess aš įl­ver­iš sé ekki sam­keppn­is­hęft og verši žaš ekki nema įl­verš hękki eša raf­orku­verš įl­vers­ins lękki. Žar sem raf­orku­samn­ing­ur įlfyr­ir­tęk­is­ins og Lands­virkj­un­ar kveš­ur į um hįa kaup­skyldu įl­vers­ins į raf­magni og til­tekn­ar įbyrgš­ir Rio Tinto žar aš lśt­andi, eru žó senni­lega meiri lķk­ur en minni į žvķ aš įl­ver­iš haldi įfram starf­semi. Žarna er žó ekk­ert öruggt.

Hvort sem įlveriš ķ Straums­vķk er aš fara aš loka ešur ei, er rétt aš hafa ķ huga aš of­fram­boš af įli ķ heim­in­um er staš­reynd. Og žaš of­fram­boš virš­ist lang­var­andi. Of­fram­bošiš nśna mį fyrst og fremst rekja til Kķna, žar sem įlver hafa veriš reist hrašar en sem nemur vexti ķ įlnotkun. Ein af­leiš­ing žessa of­fram­bošs er aš mörg­um įl­ver­um utan Kķna hef­ur ver­iš lok­aš, svo sem ķ Banda­rķkj­un­um. Enn er samt fįtt sem bend­ir til žess aš įl­verš muni hękka į nęst­unni. Žvert į móti viršist lķk­legra aš of­fram­boš af įli ķ Kķna haldi enn įfram aš auk­ast.

Ķs­land er stęrsti įl­fram­leiš­andi heims miš­aš viš höfša­tölu og vegna of­fjįr­fest­inga ķ įl­ver­um ķ Kķna er orš­iš mun įhęttu­sam­ara en įš­ur aš reiša sig į įl­ver sem orku­kaup­endur. Žaš er alls ekki öruggt aš stęrstu orku­fyr­ir­tęk­in ķ eigu okk­ar Ķs­lend­inga, Lands­virkj­un og Orku­veita Reykja­vķk­ur, geti įfram um langa fram­tķš selt stęrst­an hluta raf­orku­fram­leišslu sinn­ar til įl­vera. 

Landsvirkjun-tekjur-skipting-2019_Askja-Energ-Partners-2020-MBLSamkvęmt orku­samningi Lands­virkj­unar viš įl­ver Rio Tinto ķ Straums­vķk ber orku­fyr­ir­tęk­inu aš śt­vega įl­verinu raf­orku allt fram til įrs­ins 2036. Raf­ork­an sem fer til Straums­vķk­ur er į bil­inu 20-25% af allri raf­orku­fram­leišslu Lands­virkj­un­ar. Fyr­ir fį­ein­um įru­m nįmu tekj­urn­ar af žess­um viš­skipt­um Lands­virkj­un­ar og įl­fyr­ir­tęk­is­ins um žrišj­ungi raf­orku­tekna Lands­virkj­un­ar. Ķ kjöl­far tjóns ķ ein­um ker­skįla įl­ver­sins um mitt sķš­asta įr (2019) minnkušu viš­skiptin og nema nś um fjórš­ungi allra tekna orku­fyr­ir­tęk­is­ins af raf­orku­sölu. Sbr. tafl­an hér til hlišar.

Žarna er um mikla fjįr­hags­lega hags­muni aš ręša fyrir bęši Lands­virkj­un og Rio Tinto. Verš­męti raf­orkusamn­ings fyr­ir­tękj­anna, sem er aš uppistöšu frį 2010, nemur um 250-300 milljörš­um króna aš nś­virši, ž.e. sam­an­lagš­ar tekj­ur Lands­virkj­un­ar og Lands­nets af samn­ingn­um all­an samn­ings­tķm­ann. Žar af eiga um 150-200 milljarš­ar króna eft­ir aš greiš­ast vegna samn­ings­tķm­ans fram til 2036. Og žaš vel aš merkja allt ķ bein­hörš­um er­lend­um gjald­eyri!

Įlver nota grķšarlega mikiš af raforku; eru s.k. stórnotendur eša stórišja. Ef įl­ver dreg­ur veru­lega śr fram­leišslu sinni eša lok­ar tek­ur lang­an tķma aš t.a.m. nęgj­an­lega mörg gagna­ver rķsi til aš geta leyst įlver af hólmi ķ raf­orku­notkun. Og meira aš segja nżtt kķs­il­ver dugar žar skammt. Lang­var­andi of­fram­boš af įli og sś staš­reynd aš stór­fyr­ir­tęk­iš Rio Tinto skuli nś alvar­lega ķhuga lok­un įl­vers­ins ķ Strams­vķk ętti aš sżna okk­ur Ķs­lend­ing­um öll­um hversu mik­il­vęgt žaš er aš Lands­virkj­un eigi sem greiš­ast­an aš­gang aš góš­um og fjöl­breytt­um hópi viš­skipta­vina.

Ķ reynd er fyrst og fremst einn mögu­leiki sem gęti skap­aš įmóta eft­ir­spurn eftir raf­orku Lands­virkj­un­ar eins og įl­ver ger­ir. Sem er sala į gręnni orku um sę­streng til Evrópu. Žaš aš Rio Tinto gef­ur nś ķ skyn aš fyrir­tęk­iš hygg­ist mögu­lega gef­ast upp gagn­vart of­fram­boši į kķn­versu įli er mik­il­vęg įminn­ing. Įminning um aš hugaš sé aš nżj­um stór­um kaup­anda aš hluta žeirr­ar miklu end­ur­nżj­an­legu orku sem opin­beru orku­fyr­ir­tęk­in, Lands­virkj­un og Orku­veita Reykja­vķk­ur, fram­leiš­a ķ virkj­unum sķnum.

Mögulega sér Rio Tinto aš sér og tryggir far­sęla starf­semi įl­vers­ins ķ Straums­vķk enn um langa fram­tķš. En ķ ljósi žess aš kķn­versk­ur įl­śt­flutn­ing­ur er lķk­leg­ur til aš halda įfram aš vaxa, kann aš vera aš įlverinu verši lokaš, hvort sem žaš veršur fyrr eša sķšar. Žaš vęri žvķ skyn­samlegt aš ķs­lensk stjórn­völd leggi auk­inn kraft ķ aš kanna sę­strengs­verk­efniš. Žetta mįl snżst um afar mikil­vęga viš­skipta­hags­muni okkar sem žjóšar.

Höfundur er fram­kvęmda­stjóri vind­orku­fyrir­tękis­ins Zephyr Iceland og sem Ķslend­ing­ur einn af óbein­um eig­end­um Lands­virkj­un­ar, rétt eins og lang­flestir ef ekki all­ir les­en­dur grein­ar­innar.


Bloggfęrslur 8. mars 2020

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband