Virkjanir vegna sęstrengs

Ķ umręšu um mögu­legan raforku­streng milli Ķslands og Bret­lands, oft nefnd­ur Ice­Link, hef­ur tölu­vert ver­iš fjall­aš um flutn­ings­getu og raf­orku­žörf slķks sę­strengs. Minna hefur veriš fjall­aš um žaš hvaš­an raf­orkan fyrir streng­inn myndi koma; hvaša virkj­ana­fram­kvęmd­ir žyrfti aš rįš­ast ķ til aš nęg orka vęri fyrir kapal­inn. Um žaš er fjall­aš ķ žess­ari grein.

Eldri svišsmynd er aš einhverju marki oršin śrelt

Ķtarlegustu upplżsingarnar sem birst hafa til žessa um hvaš žyrfti aš virkja fyrir sę­streng­inn mį sjį ķ yfir­liti Orku­stofn­unar frį 2016 (sem fyrst og fremst byggir į upp­lżs­ing­um frį Lands­virkjun). Sś svišs­mynd sem žar birt­ist er žó lķklega aš hluta til oršin śr­elt. Žvķ žar er gert rįš fyrir aš raf­orkan frį Žeista­reykja­virkjun verši nżtt fyrir streng­inn, en sś raf­orka er nś žegar aš mestu seld til kķsil­vers PCC į Bakka viš Hśsa­vķk.

Sś svišsmynd sem kynnt er ķ žess­ari grein um žaš hvaš­an raf­orka fyrir sę­streng gęti kom­iš, er sś sem grein­ar­höf­und­ar įlķtur hvaš raun­hęfasta. Žó ber aš hafa ķ huga aš żms­ar for­send­ur geta hęg­lega breyst og raunveruleg orkuöflun fyrir sę­streng gęti žvķ oršiš meš öšrum hętti.

Tekiš skal fram aš ķ svišs­mynd­inni sem hér birt­ist er bęši miš­aš viš raf­orku­žörf sęstrengs og til­lit tek­iš til žeirrar auknu inn­lendu eftir­spurn­ar sem Orku­spįr­nefnd gerir rįš fyrir. Og ķ žvķ sambandi er viš­miš­un­ar­įriš 2025, enda segir fyrir­tęk­iš Atl­antic Super­Connect­ion žaš įr geta oršiš fyrsta rekstra­rįr sę­strengs­ins. Žaš er aš vķsu ansiš bratt aš unnt yrši aš ljśka öll­um nauš­syn­leg­um fram­kvęmd­um vegna sę­strengs fyrir žaš tķma­mark. En žó svo strengn­um myndi seinka, yrši raf­orku­žörf žessa 1.000 MW strengs sś sama.

1.000 MW sęstrengur

Ķ umfjöllun um sęstreng­inn hefur reyndar veriš nokk­uš mis­mun­andi hvaša stęrš af kapli er mišaš viš. Sjį hefur mįtt töl­ur frį 800 MW upp ķ 1.200 MW. Ešli mįls­ins sam­kvęmt mį gera rįš fyrir aš eftir žvķ sem streng­ur­inn yrši stęrri (flutn­ings­get­an meiri) muni meiri raf­orka fara um streng­inn. Og um leiš meira flutt śt af raforku fram­leiddri į Ķslandi og žvķ meiri raf­orku­žörf. Ķ žess­ari grein er miš­aš viš aš kapall­inn yrši 1.000 MW. Žetta er sama stęrš eins og mešal­tališ sem gef­iš er upp į vef LV og lķka sama stęrš eins og miš­aš var viš ķ skżrslu Kviku banka.

Raforkužörf sęstrengs er um 5.800 GWst

Fręšilega séš gęti sę­streng­ur upp į 1.000 MW flutt nį­lęgt 9 žśs­und GWst af raf­magni įrlega, ž.e. ef hann vęri įvallt full nżtt­ur (og ekk­ert orku­tap). Nżt­ing į svona strengj­um er žó jafn­an mun minni og er gjarn­an gert rįš fyrir um 65% nżt­ingu. Enda įlķt­ur LV lķk­legt aš kapall­inn myndi nżt­ast til aš flytja śt um 5.700 GWst įrlega. Aš auki myndu, aš mati Landsvirkjunar, um 100 GWst tap­ast viš flutn­ing­inn į raf­ork­unni til strengs­ins. Inn­lend raf­orku­fram­leišslu­žörf vegna kapals­ins yrši žvķ, aš mati LV, um 5.800 GWst. Ķ skżrslu Kviku banka var gert rįš fyrir enn­žį meiri śt­flutn­ingi eša allt aš 7.000 GWst. Tala LV viršist raun­hęf­ari og er miš­aš viš hana ķ žess­ari grein.

Naušsynleg aflaukning aš lįgmarki um 1.100 MW

Rétt eins og į viš um flutn­ings­tękiš sę­streng, er nżt­ing fram­leišslu­tęk­is­ins virkj­ana mis­jöfn. Žaš er m.ö.o. mis­jafnt hversu vel afl virkj­ana nżt­ist ķ hverri virkj­un fyrir sig. Nefna mį aš sam­kvęmt upp­lżs­ing­um frį Orku­stofn­un er meš­al­nżt­ing afls ķslenskra vatns­afls­virkj­ana nį­lęgt 66%. Ķ žeirri svišs­mynd sem hér er kynnt myndi žurfa nżtt afl upp į um 1.100 MW til aš upp­fylla raf­orku­žörf upp į 5.800 GWst.

Sś tala (1.100 MW) rķmar nokkuš vel viš svišs­mynd LV (sem Orku­stofn­un hef­ur lķka kynnt). Žar er reynd­ar gert rįš fyrir enn­žį meiri afl­žörf, en sį mun­ur skżr­ist ašal­lega af žvķ aš ķ svišs­mynd LV er gert rįš fyr­ir ašeins meiri vind­orku en ķ svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar. Og aš ķ svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar er gert rįš fyrir meira vatns­afli en LV gerir (žar skipt­ir Holta­virkj­un mestu mįli). Žaš mį žvķ lķta į tölu grein­ar­höf­und­ar sem al­gert lįg­mark. Og aš lķtiš megi śt af bregša til aš afl­žörf sę­strengs yrši ķ reynd ašeins meiri en um­rędd 1.100 MW.

Aflžörfin gęti veriš nęr 1.300 MW

Mögulega yrši aflžörfin fyrir 1.000 MW streng sem sagt nokkru meiri en įšurnefnd 1.100 MW og jafn­vel tölu­vert meiri (ca. 10-20% meiri). Hér mį hafa ķ huga aš ķ skżrslu Kviku banka var gert rįš fyrir afl­žörf upp į um 1.450 MW. En žar var vel aš merkja lķka gert rįš fyrir tölu­vert meiri nżt­ingu į strengn­um en LV ger­ir. Meš vik­mörk ķ huga og u.ž.b. 65% nżt­ingu į 1.000 MW sę­streng, mį sem sagt ętla aš hann myndi kalla į nżjar virkj­ana­fram­kvęmd­ir sem sam­tals yršu a.m.k. 1.100 MW og mögu­lega allt aš 20% meira eša nįlęgt 1.300 MW.

Bęši nżjar virkjanir og stękkun eldri virkjana

Umrętt afl, hvort sem žaš yršu 1.100 MW eša nęr 1.300 MW, myndi ann­ars veg­ar verša ķ formi nżrra virkj­ana og hins vegar yrši hluta aflsins bętt viš ķ eldri virkj­anir. Nżju virkj­an­irnar yršu lķk­lega blanda af vatns­afls­virkj­un­um, jarš­varma­virkj­un­um og vind­myll­um. Aš mati LV yršu um 270 MW ķ nżjum hefš­bundnum vatns­afls- og jarš­varma­virkj­unum og um 449 MW yršu vind­myllur įsamt óhefš­bundnum vatnsafls- og jarš­varma­virkj­unum (litlar rennslis­virkj­an­ir og lįg­hita­virkj­an­ir). Loks yrši um 401 MW bętt viš nś­ver­andi vatns­afls­virkj­an­ir. Sam­kvęmt LV yrši afl­aukn­ing­in ķ eldri virkj­unum mest ķ Kįra­hnjśka­virkj­un (Fljóts­dals­stöš), en afgang­ur afl­aukn­ing­ar­innar myndi dreif­ast į nokkrar virkj­anir į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęšinu.

Hvašan eiga žessar 5.800 GWst aš koma?

Žęr upplżsingar sem birst hafa opin­ber­lega um hvern­ig unnt sé aš upp­fylla raf­orku­žörf sę­strengs hafa veriš mjög gróf­ar. Ķ skżrslunni sem Kvika banki vann fyrir stjórn­völd kom fram aš hįtt hlut­fall af raf­ork­unni myndi koma frį nżj­um jarš­varma­virkj­un­um og vind­myllu­görš­um, en mjög tak­mark­aš­ur hluti frį nżjum vatns­afls­virkj­un­um. Ķ svišs­mynd LV hef­ur aftur į móti ekki veriš greint žarna į milli nżrra jarš­varma­virkj­ana og vatns­aflsvirkj­ana. Viš vitum žvķ ekki hvaša virkj­anir žaš nįkvęm­lega eru sem LV horf­ir til vegna sę­strengs. En hin grófa svišs­mynd LV er aš eftir­far­andi fram­kvęmd­ir geti skil­aš um­ręddum 5.800 GWst fyrir sęstreng (tölur skv. svišsmynd greinarhöfundar eru ķ sviga):

  • 2.100 GWst (2.145) komi frį nżjum hefšbundnum virkj­unum.
  • 1.800 GWst (1.759) komi frį nżjum óhefšbundnum virkj­unum.
  • 1.900 GWst (1.900) komi meš nżjum hverfl­um ķ nś­ver­andi virkj­unum og bęttri nżt­ingu mišl­un­ar­lóna.

Island-raforkuthorf-fram-til-2025-med-saestreng_Hreyfiafl-2018Į grafinu hér til hlišar mį sjį svišs­mynd grein­ar­höf­und­ar um hvern­ig upp­fylla mętti žessa auknu raf­orku­žörf. Žegar mišaš er viš aš sę­srengur yrši kom­inn ķ rekstur 2025 er rétt aš minn­ast žess aš skv. Orku­spįr­nefnd er įętl­aš aš fram til žess tķma muni raf­orku­eft­ir­spurn hér inn­an­lands auk­ast um u.ž.b. 1.700 GWst frį žvķ sem var 2017. Sam­tals žyrfti žvķ aš auka raf­orku­fram­boš į Ķslandi um u.ž.b. 7.500 GWst til aš upp­fylla sam­an­lagša inn­lenda raf­orku­žörf 2025 og raf­orku­žörf sęstrengs. Ķ svišsmynd grein­ar­höf­und­ar er gerš grein fyrir žessari auknu inn­lendu orkužörf ķ liš A ķ töflunni (sbr. einnig fyrri skrif um žetta). Eftirfarandi er nįnari śtlistun į žvķ hvernig orkužörfinni yrši mętt:

Aukin innlend eftirspurn: Um 1.700 GWst (A)

Į töflunni eru fyrst (merkt A) tilgreindar virkjanir sem geta uppfyllt vöxt­inn ķ raf­orku­žörf hér inn­an­lands fram į 2025. Žęr virkj­an­ir eru, auk nżju Bśr­fells­virkj­un­ar og Žeista­reykja­virkj­un­ar sem nś er veri­š aš ljśka viš, sam­bland af litl­um vatns­afls­virkj­un­um (ca. žrjįr tals­ins meš afl sem nęmi um 25 MW), vind­myll­um (ca. 100 MW) og ein jarš­varma­virkj­un (ca. 50 MW) sem gęti t.a.m. ver­iš virkj­un HS Orku ķ Eld­vörp­um.

Žess­ar virkj­an­ir myndu vel aš merkja geta skil­aš nokkru meiri fram­leišslu en žeim 1.733 GWst sem Orku­spįr­nefnd miš­ar viš, eša alls um 2.000 GWst. Sį mun­ur er ešli­leg­ur ķ žvķ ljósi aš bęši litlu vatns­afls­virkj­an­irnar og vind­myllu­garš­ar eru lķk­legir til aš skila nokk­uš sveiflu­kenndri fram­leišslu. Žaš skal įréttaš aš aušvitaš mį hugsa sér żmsa ašra möguleika um žaš hvernig męta skal aukinni raforkužörf hér innanlands.

Nżjar hefšbundnar virkjanir fyrir sęstreng: Um 2.100 GWst (B)

Žęr nżju „hefšbundnu“ virkj­anir sem myndu skila um 2.100 GWst fyrir sę­streng­inn (merkt B ķ töflunni hér aš ofan) gętu oršiš fimm virkj­anir; Hvamms­virkjun (ca. 93 MW) og Holta­virkjun (ca. 57 MW) ķ Žjórsį, Blöndu­veitu­virkjun (ca. 30 MW) og nżjar jarš­varma­virkj­anir ķ Kröflu (ca. 45 MW) og Bjarnar­flagi (ca. 45 MW). Sam­an­lagt mį ętla aš žess­ar fimm virkj­anir myndu fram­leiša um 2.145 GWst įr­lega, ž.e. nį­lęgt žeim 2.100 GWst sem LV įlķt­ur aš koma žurfi frį nżjum hefš­bundnum virkj­un­um. Og žetta yršu žį mögulega fimm nżjar hefš­bundnar virkj­anir sem bein­lķn­is yršu reist­ar vegna sę­strengsins.

Nżjar óhefšbundnar virkjanir fyrir sęstreng: Um 1.800 GWst (D)

Žį er komiš aš s.k. óhefš­bundnum virkj­un­um (sbr. lišur D ķ töflunni aš ofan). Ķ įętlunum sķnum gerir LV rįš fyrir aš megn­iš af „óhefš­bundnum“ virkj­un­um fyrir sę­streng verši ķ formi vind­myllu­garša. Aš auki gerir fyrir­tękiš rįš fyrir aš unnt verši aš reisa litlar vatns­afls­virkj­anir og lįg­hita­virkj­anir til aš męta raf­orku­žörf sę­strengsins.

Svišsmynd greinarhöfundar hér fylgir žessum įętl­un­um LV ķ megin­atriš­um, en gerir žó rįš fyrir aš žessar „óhefš­bundnu“ virkj­an­ir myndu śt­vega ör­lķt­iš minni raforku (ž.e. 1.759 GWst, en skv. įętl­un­um LV eiga žęr aš śt­vega um 1.800 GWst). Mun­ur­inn žarna er svo lķtill aš hann er ef­laust inn­an óvissu­marka LV og svišs­mynd­irnar žvķ sam­bęri­legar.

Nżir hverflar og bętt nżting vegna sęstrengs: 1.900 GWst (C)

Afgangurinn sem vantar til aš uppfylla raf­orku­žörf sę­strengs­ins fęst meš bęttri nżt­ingu nś­ver­andi vatns­afls­kerf­is (merkt C ķ töflunni aš ofan). Žetta ger­ist annars vegar meš žvķ aš stżra mišl­un meš öšrum hętti en gert er ķ hinu nś­ver­andi af­lok­aša ķsl­enska raf­orku­kerfi. Vegna žess aš kerf­iš er nś ein­angraš og LV žarf aš tryggja mjög įreišan­lega raf­orku­afhend­ingu til stór­išj­unnar, eru stóru ķsl­ensku vatns­afls­virkj­an­irnar ķ reynd hann­ašar žann­ig aš mišl­un­ar­lón­in eru nokkru stęrri en vęri ef LV hefši haft aš­gang aš t.d. evrópsku vara­fli um sę­streng. M.ö.o. žį gęf­i sę­streng­ur­inn fęri į aš nį meiri raf­orku śt śr hinu stóra kerfi mišl­un­ar­lóna hér.

Um leiš gęfist tękifęri til aš minnka mjög žaš vatn sem nś flęšir stund­um į yfir­falli žegar mišl­un­ar­lón hér fyll­ast. Til aš nżta žetta allt sem best myndi LV bęta hverfl­um (tśrbķnum) ķ bęši Fljóts­dals­stöš og ķ nokkrar nś­ver­andi virkj­an­ir į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęš­inu. Sam­tals įętl­ar LV aš sś afl­aukn­ing gęti oršiš um 400 MW (sem yršu vel aš merkja miklar fram­kvęmd­ir). Og LV įętl­ar aš heild­ar­aukn­ing fram­leišsl­unn­ar vegna bęttrar nżt­ing­ar nś­ver­andi vatns­afls­virkj­ana fyr­ir­tęk­is­ins (ž.m.t. nżir hverfl­ar) gęti aš mešal­tali num­iš um 1.900 GWst į įri.

Listi yfir mögulegar nżjar virkjanir

Hér ķ lokin eru teknar saman žęr nżju virkjanir sem gera mį rįš fyrir aš žyrfti aš rįš­ast ķ fram til 2025 ef įform um sę­streng­inn ganga eftir (sjį töfl­una hér aš nešan). Žar eru um­rędd­ar virkj­an­ir flokk­aš­ar ķ žrennt; vatns­orku, jarš­varmaorku og vind­orku.

Island-raforkuthorf-virkjanir-fram-til-2025-med-saestreng_Hreyfiafl-2018Ķ svišs­myndinni er gert rįš fyrir aš sam­an­lagt nżtt afl vegna sę­strengs­ins yrši um 1.120 MW. Aš auki žarf, eins og įšur hefur komiš fram, aš virkja tölu­vert vegna vax­andi inn­lendrar orku­eftir­spurn­ar. Hér er gert rįš fyrir aš sś eftir­spurn muni koma frį blönd­uš­um teg­und­um virkj­ana, sem nemi alls 365 MW (žar eru bęši Bśr­fells­virkjun hin nżja og Žeista­reykja­virkj­un meš­taldar). Nżtt afl til aš męta bęši auk­inni inn­lendri eftir­spurn og eftir­spurn sę­strengs, skv. žessari svišs­mynd, er samtals 1.485 MW.

Ķ žessu ljósi er athygl­is­vert aš breska fyr­ir­tęk­iš Atlantic Super­Connect­ion virš­ist gera rįš fyrir aš sę­streng­ur kunni aš kalla į fįar og jafn­vel enga nżja virkj­un į Ķslandi. Žaš sjónarmiš breska fyrirtękisins stenst ekki m.v. 1.000 MW kapal sem nżta į aš mestu til śtflutnings frį Ķslandi. Og varla stend­ur til aš sę­streng­ur­inn eigi ķ mikl­um męli aš verša nżtt­ur til aš flytja raf­orku til Ķslands.

Żmsar svišsmyndir mögulegar

Aš sjįlf­sögšu mį setja upp alls konar svišs­mynd­ir um žaš hvaša virkj­an­ir og hvaša stękk­anir nś­ver­andi virkj­ana myndu śtvega nauš­syn­lega orku fyr­ir sę­streng. Hér mętti lķka nefna aš mišaš viš um­ręš­una und­an­far­in misseri taka sjįlf­sagt ein­hverj­ir les­end­ur eft­ir žvķ aš fyrirhuguš Hval­įr­virkj­un er ekki į žess­um lista. Eins og įšur segir mį hugsa sér żmsa sam­setn­ingu virkj­ana, en svišs­mynd­in hér end­ur­spegl­ar efa grein­ar­höf­und­ar um aš Hval­įr­virkj­un rķsi ķ brįš vegna mikils kostnašar viš bęši virkjun og flutningskerfi.

Ķ reynd er ekki hęgt aš sjį fyr­ir hver hin raun­veru­lega žró­un nį­kvęm­lega verš­ur. En hér hefur sem sagt ein svišs­mynd veriš kynnt. Og kannski ein sś raun­hęf­asta (aš žvķ gefnu aš af sę­strengn­um verši). Eins og įšur sagši er žar gert rįš fyr­ir aš sę­streng­ur­inn myndi kalla į nżtt afl sem sam­tals nemi um 1.120 MW, en aš mögu­lega myndi nżtt afl vegna kapalsins verša ašeins meira eša nęr 1.300 MW. Aš auki žarf svo aš gera rįš fyrir nżju afi til aš męta auk­inni inn­lendri raf­orku­notkun. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Góš grein og spurning hve mikil orka tapast viš svona flutning prósentulega séš.

Valdimar Samśelsson, 6.5.2018 kl. 19:50

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband