Nżjar virkjanir fram til 2025

Ķ žess­ari grein er lżst mögu­leik­um ķ auk­inni raf­orku­öfl­un į nęstu sjö įr­um. Og sett­ar fram žrjįr mögu­leg­ar svišs­mynd­ir. Hafa ber ķ huga aš sjö įr eru ekki lang­ur tķmi ķ sam­hengi viš žró­un raf­orku­mark­aša og vik­mörk­in ķ svona įętl­ana­gerš eru žvķ veru­leg. Mögulega veršur žaš Lands­virkjun sem mun skaffa alla žį nżju raf­orku sem žarf į viš­miš­un­ar­tķma­bil­inu. Sam­setn­ingin gęti žó orš­iš öšru­vķsi og t.a.m. sś aš all­ar nżj­ar virkj­an­ir nęsta įra­tug­inn, umfram hina nżju Bśr­fells­virkj­un og  Žeista­reykj­avirkjun, yršu hjį öšrum orku­fyrir­tękj­um en Lands­virkj­un. T.a.m. mętti sennilega uppfylla žį raforkužörf meš einni nżrri jarš­varma­virkj­un ON eša HS Orku og tveim­ur nett­um vind­myllu­görš­um. Auk ein­hverrar eša ein­hverra smįrra vatns­afls­virkjana.

Raforkužörfin talin aukast um rśmlega 1,7 TWst

Įriš 2017 var raforku­žörfin į Ķslandi rśm­lega 19 TWst. Įriš 2025 er tal­iš aš žörf­in verši um 9% meiri eša tęp­lega 21 TWst. Orku­spįr­nefnd įlķt­ur vöx­tinn į žessu um­rędda tķma­bili nema um 1,7 TWst (spį­in hljóš­ar nį­kvęm­lega upp į 1.733 GWst). En hvaš­an mun žessi 9% aukn­ing raf­orku­fram­bošs į Ķsl­andi į nęstu sjö įr­um koma?

Viš vitum ekki fyrir vķst hvaš­an öll žessi orka į aš koma. Til aš setja hana ķ eitt­hvert sam­hengi, žį jafn­gilda 1.733 GWst allri žeirri raf­orku sem unnt vęri aš fram­leiša meš u.ž.b. tveim­ur og hįlfri Hvamms­virkjun. Sem er virkj­un­ar­kost­ur sem Lands­virkj­un hefur lengi haft ķ und­ir­bśningi ķ nešri hluta Žjórs­ar. 

Hluti orkunnar mun koma frį Bśrfellsvirkjun og Žeistareykjavirkjun

Mjög stór hluti žessarar raf­orku, sem aukin eftir­spurn nęstu įra kall­ar į, mun koma frį tveim­ur nżjum virkj­un­um Lands­virkj­un­ar. Žęr eru hin nżja Bśr­fells­virkj­un (100 MW) og Žeista­reykja­virkjun (90 MW įfangi). Žęr eiga bįšar aš vera komnar ķ rekstur į žessu įri (2018). Hvašan af­gang­ur­inn af ork­unni mun koma er ekki unnt aš full­yrša. Einn mögu­leiki er aš žaš verši aš mestu frį Hvamms­virkjun ķ nešri hluta Žjórsįr.

Veršur Hvammsvirkjun nęst?

Ķ sér­blaši Viš­skipta­blašs­ins haust­iš 2016 var haft eftir for­stjóra Lands­virkj­unar aš sį kost­ur sem nęst­ur sé „į teikni­borš­inu sé Hvamms­virkjun ķ Žjórsį“. Lands­virkjun hefur sem sagt kynnt Hvamms­virkjun sem sinn nęsta kost. Ekki er aš sjį aš Orka nįtt­śr­unnar (ON) reisi nżja virkj­un ķ brįš. HS Orka hyggst senn byrja fram­kvęmd­ir viš 9,9 MW Brś­ar­virkj­un ķ Tungu­fljóti ķ Biskups­tung­um og er lķka aš rann­saka allt aš 50 MW virkj­un­ar­kost ķ Eld­vörp­um į Reykja­nesi. Žó er óvķst hversu hratt žess­ar fram­kvęmd­ir HS Orku munu ganga. Žaš lķt­ur žvķ śt fyrir aš nęsta um­tals­verša virkj­un hér gęti orš­iš hin nokkuš stóra Hvamms­virkjun ķ nešri hluta Žjórs­įr.

Raforkužörfin fram til 2025, umfram žęr virkj­anir sem nś er senn veriš aš ljśka viš, gęti veriš nį­lęgt 800 GWst. Hvamms­virkj­un į aš fram­leiša 720 GWst og virš­ist žvķ smell­passa žarna inn ķ svišs­mynd­ina. En svo stór virkj­un hent­ar samt ekki sér­stak­lega vel til aš męta žeirri ró­legu aukn­ingu sem vöxt­ur­inn ķ al­mennri raf­orku­notkun į Ķslandi skap­ar. Heppi­legra gęti veriš aš virkja hér ķ smęrri skrefum.

Minni virkjun kann aš vera fżsilegri

Ef Landsvirkjun vill fara var­lega ķ aš auka raf­orku­fram­bošiš og ein­beita sér aš minni virkjun­ar­kost­um, žį į fyrir­tękiš żmsa kosti ķ jarš­varma. Lands­virkjun gęti horft til žess aš virkja ķ Bjarn­ar­flagi, byrjaš į nżrri virkj­un viš Kröflu eša stękk­aš Žeista­reykja­virkjun ennžį meira. Hver og einn slķkra kosta gęti skilaš um 375 GWst ķ aukiš raf­orku­fram­boš į įrs­grund­velli. Ekki er ljóst hver af žessum virkj­anakostum er lengst komin ķ įętlunum Landsvirkjunar, en žeir eru vel aš merkja allir stašsettir į jaršvarmasvęšunum į Noršausturlandi.

Skrokkalda er sennilega óskakostur Landsvirkjunar

Sennilega myndi Lands­virkjun helst vilja hafa Skrokk­öldu­virkjun sem sinn nęsta kost. Sś virkj­un į śt­falli Hį­göngu­lóns į hį­lend­inu mišju vęri fjįr­hags­lega hag­kvęm og myndi tengj­ast inn į risa­vax­iš flutn­ings­kerf­iš į Žjórsįr- og Tungna­įr­svęš­inu. Og fram­leišsla virkj­un­ar­inn­ar, sem įętl­uš er um 345 GWst, yrši svipuš eša lķt­iš minni en hjį nżrri jarš­varma­virkj­un. Sem sagt hóf­leg og fremur hag­kvęm viš­bót inn į raf­orku­markašinn.

En Skrokkölduvirkjun er ekki ķ nżtingar­flokki Rammį­aętl­un­ar. A.m.k. ekki enn­žį. Og žaš sem meira er; kannski kemst Skrokk­öldu­virkjun aldrei ķ nżt­ing­ar­flokkinn. Nś er nefni­lega mik­iš horft til Miš­hįlend­is­žjóš­garšs og nżj­ar virkj­an­ir į miš­hį­lend­inu fara varla vel meš žjóš­garši žar. Žarna į a.m.k. veru­leg um­ręša eftir aš eiga sér staš į hin­um pólķ­tķska vett­vangi. Žaš er žvķ kannski ólķk­legt aš unnt verši aš ljśka viš Skrokk­öldu­virkj­un t.a.m. fyrir 2025. Og kannski veršur žessi hįlend­is­virkj­­un aldrei reist.

Annar óskakostur er sennilega Blöndu­veitu­virkjun

Annar hóflega stór virkjunar­mögu­leiki Lands­virkj­un­ar er Blöndu­veitu­virkj­un. Žessi kostur er ķ reynd žrjįr virkj­an­ir, sem myndu aš öllum lķk­ind­um fram­leiša tęp­lega 200 GWst. Žessi virkj­un­ar­kost­ur er nś žeg­ar ķ nżt­ing­ar­flokki Ramma­įętl­un­ar.

Virkjanir-fram-til-2025_svidsmyndir-LV_Hreyfiafl-2018Gallinn er bara sį aš meš­an Lands­net hefur ekki styrkt flutn­ings­kerf­iš frį Blöndu­svęš­inu er ósenni­legt aš raf­orka frį Blöndu­veitu­virkj­un kom­ist til not­enda. Žess vegna žarf Lands­virkjun lķk­lega, sem nęsta verk­efni, ann­aš hvort aš rįš­ast ķ nżja jarš­varma­virkj­un eša aš taka stóra skref­iš og reisa Hvamms­virkjun. Į töflunni hér til hlišar mį sjį hvernig žessar svišsmyndir gętu litiš śt. Žar sem annars vegar er gert rįš fyrir Hvammsvirkjun en hins vegar gert rįš fyrir žremur öšrum virkjunum. Ķ reynd veršur hin raunverulega svišsmynd sennilega ólķk žessum bįšum.

Lendingin gęti oršiš um 50 MW nż jarš­varma­virkjun

Aš svo stöddu viršast, eins og įšur sagši, sem hvorki Blöndu­veitu­virkj­un né Skrokk­öldu­virkj­un séu inn­an seil­ing­ar. Og vegna žess hversu Hvamms­virkj­un er stór, er ešlilegt aš Lands­virkj­un vilji bķša eitt­hvaš meš žį virkj­un. Og t.a.m. fyrst sjį hvern­ig ganga mun aš end­ur­semja viš Norš­ur­įl um raf­orku­viš­skipt­in žar (žar sem stór samn­ing­ur losn­ar 2023). Žess vegna virš­ist senni­legt aš nęsta virkj­un Lands­virkj­un­ar verši minni virkj­un en Hvamms­virkj­un. Og žį vęri kannski nęr­tęk­ast aš žaš yrši u.ž.b. 50 MW jarš­varma­virkjun.

Flöskuhįlsar ķ flutningskerfi Landsnets valda vanda

Žaš kann aš vķsu aš tefja fyrir slķkum įform­um um nżja jarš­hita­virkjun, aš tölu­vert meiri rann­sókn­ir žurfa senni­lega aš fara fram įš­ur en fram­kvęmd­ir gętu haf­ist į jarš­varma­svęš­um Lands­virkj­un­ar. Aš auki eru allar svona įętl­an­ir mjög hįš­ar upp­bygg­ingu Lands­nets į nżjum hį­spennu­lķnum. Ķ dag eru tak­mark­aš­ir mögu­leik­ar į aš flytja raf­orku frį nżj­um virkj­un­um milli sumra lands­hluta vegna flösku­hįlsa ķ flutn­ings­kerfinu.

Žaš virš­ist reyndar vera ķ for­gangi hjį Landsneti aš styrkja flutn­ings­getu milli NA-lands og Eyja­fjarš­ar­svęš­is­ins. Og žess vegna er töluvert meiri nżt­ing jarš­varma į NA-landi e.t.v. mögu­leg inn­an ekki alltof langs tķma. Sś hug­mynd aš nęsta virkj­un Lands­virkj­un­ar verši um 50 MW nż jarš­varma­virkj­un ętti žvķ aš geta geng­iš eft­ir innan ekki of langs tķma. Svo sem nż virkj­un ķ Kröflu.

Hvar veršur mest žörf fyrir orkuna?

Mögu­lega yrši žaš samt fremur HS Orka sem myndi fyrst reisa slķka virkj­un. Ž.e. aš nęsta jarš­varma­virkjun verši į Reykjanesi og žį kannski helst ķ Eldvörpum. Orka nįttśrunnar (Orkuveita Reykja­vķkur) viršist aftur į móti engin įform hafa um nżja virkjun į nęstu įrum.

Ķ allri žessari umręšu er lykil­spurning eftir­farandi: Hvar verš­ur mest žörf fyrir žį raf­orku sem tal­iš er aš auk­in eftir­spurn hér kalli į į žessu um­rędda tķma­bili fram til 2025? Og hvaš­an verš­ur unnt aš flytja žį orku? Žessi įlita­mįl eru efni ķ sér­staka um­fjöll­un og verš­ur ekki nįn­ar gerš skil hér.

Żmsar svišsmyndir mögulegar

Hér fyrir nešan gefur aš lķta svišs­mynd um nżtt raf­orku­fram­boš fram til 2025 sem grein­ar­höf­und­ur įlķt­ur skyn­sam­lega og hvaš raunhęfasta. Augljóslega veršur umtalsveršum hluta af aukinni raforkužörf nęstu misserin og įrin mętt meš nżju Bśrfellsvirkjuninni og jaršhitavirkjuninni į Žeistareykjum. Hvoru tveggja er virkjanir ķ eigu Landsvirkjunar.

Virkjanir-fram-til-2025_svidsmyndir_Hreyfiafl-2018Samkvęmt spį Orkuspįrnefndar žarf aš virkja töluvert meira (aš žvķ gefnu aš hér loki ekki stórišja). Žeirri orkužörf mętti męta meš einni jarš­varma­virkjun, sem mögu­lega yrši į Reykja­nes­skaga (og žį er virkjun ķ Eld­vörpum kannski lķklegust). Aš auki mętti meš hagkvęmum hętti uppfylla raforkužörfina meš u.ž.b. 25 vind­myllum. Og svo er lķka lķklegt aš hér rķsi einhver eša jafnvel tvęr til žrjįr litlar vatnsaflsvirkjanir (undir 10 MW) į komandi įrum. Žessari svišsmynd er lżst į töflunni hér til hlišar.

Sęstrengur myndi kalla į ennžį fleiri virkjanir

Eins og komiš hefur fram, žį er hér stušst viš viš­miš­un­ar­įriš 2025 og spį Orkus­pįr­nefndar um raforkužörfina žį. En svo er lķka įhugavert aš nś kynnir breskt fyrirtęki aš einmitt įriš 2025 verši 1.200 MW sęstrengur kominn ķ gagniš milli Bretlands og Ķslands. Og žį žyrfti vęntanlega ennžį meira af nżjum virkjunum hér, til aš uppfylla bęši vaxandi raforkunotkun innanlands og raforkužörf sę­strengs­ins. Um žaš hvaša virkj­an­ir myndi žurfa fyrir slķkan sę­streng milli Ķslands og Bret­lands veršur fjallaš sķšar.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband